Mūsų kraštui reikia didžiulių permainų ir reformų, nes dauguma ligšiolinių pertvarkų buvo tarsi pusiau nėščios.

Peržvelgus premjero ir ministrų pastarųjų dviejų savaičių darbotvarkę, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė kažkaip sunkiai įsibėgėja. Šį faktą galima vertinti dvejopai: viena vertus, kuo mažiau naujoji valdžia darys, tuo mažiau blogo padarys, kita vertus, žmonėms, laukiantiems permainų, tas vangumas atrodo nykiai.
Iš tiesų mūsų kraštui reikia didžiulių permainų ir reformų, nes dauguma ligšiolinių pertvarkų buvo tarsi pusiau nėščios. Todėl tiek mūsų sveikatos apsaugos, tiek aplinkosaugos, tiek socialinės apsaugos, tiek švietimo sistemos ar teisėtvarkos sistema, o ir daugiabučių namų renovavimo projektas ir šiandien atrodo liūdnai, kartais ir visai apgailėtinai.
Kai kalbiesi su užsieniečiais, jie mandagiai dėsto, kad per pastaruosius 20 metų Lietuva padarė nemažą progresą, bet kartu jie viliasi, kad ateityje šis būsiąs dar didesnis. Kiek teko bendrauti su premjeru Algirdu Butkevičiumi, susidarė įspūdis, kad jis nėra grandiozinių, gal net revoliucinių reformų šalininkas. Tačiau kitų valstybių pavyzdžiai liudija, kad proveržio ir ženklaus progreso galima tikėtis tik valstybę gerai supurčius ir pastačius ant reikiamų bėgių.
Panagrinėkime Singapūro pavyzdį. Ši valstybė vertinama kaip per porą dešimtmečių sukūrusi ekonominį stebuklą. Į šią valstybę būriais skraido įvairių valstybių delegacijos ir prašo pasidalyti patirtimi. Pastarasis su tokiu tikslu Singapūre lankėsi Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius. Priminsime, kad Singapūrui pavyko pritraukti neįsivaizduojamus srautus užsienio investicijų, tapti trečiu pagal dydį finansiniu centru pasaulyje ir labiausiai technologiškai išsivysčiusia šalimi planetoje. Singapūrui taip pat pavyko susidoroti su korupcija, užtikrinti maksimalų singapūriečių ir svečių saugumą, sukurti daugiametį makroekonominį stabilumą, vykdyti išmintingą šalies socialinę politiką, daug kartų sumažinti nedarbą, pasiekti, kad vietos darbuotojų efektyvumas pasiektų maksimumą.
Valdžia pasistengė visose srityse sukurti labai aiškias verslo žaidimo taisykles. Todėl Singapūre investuotojai 7 mlrd. JAV dolerių vertės kompleksą pastatyti gali per trejus metus nuo statybų prašymo padavimo dienos. Lietuvoje per tiek laiko šiaip ne taip išsprendžiami tik žemės ir teritorijų planavimo klausimai. Bet juk ir pas mus galėtų būti kitaip, ir tai labiausiai priklauso nuo vadžios. Ji tikrai gali pažaboti biurokratus ir įvesti tvarką, tačiau tam reikia griežtumo ir radikalumo. Būtent griežtomis priemonėmis Singapūre buvo išrautos ir korupcijos šaknys. Tas ir pas mus įmanoma, reikia tik noro.
Žinoma, atsiras tvirtinančiųjų, kad Singapūre diktatūra, todėl mums negalima su juo lygintis, tačiau juk yra ir kitų valstybių. Tarkime, Honkongas. Jei netinka Azija – tiks Europa, pavyzdžiui, Estija. Kitaip tariant, pavyzdžių daugybė, tereikia noro keistis.
Žinoma, ir pas mus yra ministrų, nusiteikusių kardinalioms reformoms. Omenyje turiu tiek Rimantą Sinkevičių, tiek Valentiną Mazuronį, tiek Dainių Pavalkį, tiek Birutę Vėsaitę ir, žinoma, Vytenį Andriukaitį. Pastarasis sveikatos apsaugos sistemoje žada kone revoliuciją. Kaip ji rutuliosis, sužinosite perskaitę interviu su V.Andriukaičiu šiame “Veido” numeryje. Tiesa, toji reforma nelabai primins Singapūre vykusias reformas, nes sveikatos apsaugos ministrui labiausiai imponuoja SSRS ir Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemos. Taigi mes pradėsime kažkaip kitaip ir nuo kito galo. Gaila.