"veido" archyvas

Atrodo, jūsų pipiras jau ne metukų ir iš sauskelnių amžiaus jis jau išaugo prieš kelerius metus, bet tos kelnytės kaip šlapios, taip šlapios… Na, gal ne kasdien, gal ne permirkusios, o tik drėgnos, bet vis tiek…

“Kaip gi čia taip?”, – pradeda kamuoti neramios mintys. Juk, atrodo, įdėjote šitiek titaniškų pastangų, kad jūsų kruopa anksčiau nei kiti   bendraamžiai prispaudus reikalui tūptųsi ant puoduko. O dar, žiūrėk, kokia geradarė teta ar kaimynė laiko pareiga priminti, kad gal jūsų pyplys per ilgai šuto vienkartinėse sauskelnėse ir dabar galite džiaugtis rezultatu – juk jos laikais taip nenutikdavo… Bet juk jūs tikrai sauskelnėmis nepiktnaudžiavote! Bet gal iš tikrųjų kažką darėte netinkamai?

Veiksmų planas

Stop! Visų pirma nusiraminkite ir nepradėkite ieškoti kaltųjų – šlapioms kelnytėms išdžiūti tai tikrai nepadės. Pirmiausia pabandykite prisiminti, kada tie sysčiojimai prasidėjo – tai gali būti siūlo galas, vedantis link atsakymo, kodėl taip įvyksta. Tada atsakykite sau į dar keletą klausimų: kaip dažnai tai nutinka (kasdien, kartą per savaitę ar dar rečiau), kokiu paros metu tai nutinka (dieną ar naktį), su kokiais įvykiais tai dažniausiai susiję (žaidimo metu, miegant, patyrus kokių nors  emocijų ar išgyvenimų) ir svarbiausia – ar mažyliui prieš atsirandant balutei nieko neskauda, jis netampa irzlus, nepakyla temperatūra.

Infekcijos paieškos

Net jei vaikutis į ligoniuką nepanašus, nereikėtų aplenkti gydytojo kabineto. Kas žino, gal šlapimo takuose ar inkstukuose tūno kokia infekcija. Jei šlapimo pūslės ar inkstų uždegimas dar tik prasidėjęs arba, jūsų manymu, jau išgydytas, o iš tikrųjų ne iki galo, labai skausmingo šlapinimosi (o tai vienas būdingiausių šlapimo pūslės uždegimo požymių) gali ir nebūti. Gali tik padažnėti šlapių dėmių ant kelnyčių – ne tik dieną, bet ir naktį. Ar kaltas šlapimo pūslės, ar inkstų uždegimas, sužinosite atlikę šlapimo tyrimą, prireikus – ir šlapimo pasėlį. Jei jame nieko blogo nėra, praverstų atlikti dar ir šlapimo pūslės bei inkstų echoskopinį tyrimą – jis gali parodyti net ir nedidelius šių organų pakitimus, apie kuriuos šlapimo tyrimas nutyli. Be to, jei mergaitė serga vulvitu (išorinių lytinių organų uždegimu), tai irgi gali tapti ligos priežastimi, bakterijoms iš tarpvietės patekus į šlapimo pūslę. Tokiu atveju jau teks praverti mergaičių ginekologo kabineto duris. Kartais nevalingo sysčiojimo priežastis gali būti ir kirmėlės, dažniau spalinės, kurios migruodamos gali patekti į šlaplę ir ją dirginti.

Jei kaltininką pričiupote

Ir jis yra ne kas kitas, o infekcija, be vaistukų tikrai neišsiverstite.

• Šlapimo takų infekcijos, jei sunegaluoja pūslė ar šlaplė, gydoma antibiotikais. Lengvesniais ir nekomplikuotais atvejais pakanka uroseptikų, t.y. šlapimą dezinfekuojančių medžiagų. Visais atvejais vaistus reikia vartoti tiek laiko, kiek skiria gydytojas, net jei būklė pagerėja vos po kelių dienų. Mat šlapimo takų uždegimai lengvai atsinaujina ir gali nuolat kartotis. Nepamirškite ir antibakterinį poveikį turinčių arbatėlių, pvz., meškauogių lapų (jos turi dezinfekuojančių savybių, tik yra labai karčios, taigi įsiūlyti ligoniukui gali būti labai sunku), asiūklių, petražolių ar dilgėlių (skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų – kuo dažniau vaikutis šlapinsis, tuo greičiau valysis šlapimtakiai, vadinasi, ligoniukas greičiau pasveiks).

• Inkstų infekcijos, pvz., pielonefritas, taip pat gydomos antibiotikais, o antirecidyvinis gydymas dažniausiai – uroseptikais ir žolėmis.

O jeigu ne…

Jei kelnytės vis tiek kaip šlapios, taip šlapios. Greičiausiai išgirsite patarimą – nieko, iki mokyklos tikrai išaugs. Bet niekas nepataria, kaip išgyventi iki tos mokyklos neperšalus uodegos dėl nuolat šlapių kelnių ar neišgirdus naujos pravardės. Nereikia net “gėdos pelėdos”, kad suprastum, koks tu nevykėlis. Viską išduoda piktas, paniekinantis draugų ar tiesiog nusivylusių tėvų žvilgsnis. Netrukus šlapukas ir pats pradeda gėdytis tų balučių, todėl dažniausiai jas stengiasi nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių, vaikščiodamas ir toliau šlapiomis kelnaitėmis, jausdamas nerimą  ir gėdą. Sakysite, anokia čia problema šiais sauskelnių laikais. Taip, sauskelnės nuo balučių kelnes išgelbės, bet problemos tikrai neišspręs.

Taip iškeliauja baimė ir nerimas

Nevalingas sysčiojimas dažniausiai yra jautruolių bėda. Ir tikrai jų tėvelius mažai guodžia, kad kuo daugiau jautrių žmonių, tuo gražesnis ir geresnis pasaulis. Mat šlapimo pūslė yra susijusi su baimės ir nerimo jausmu, tiksliau – pasišlapindamas mažylis tarsi atpalaiduoja baimę, nuleidžia emocijas, tik, deja, neišsprendžia problemų. Taigi jūsų užduotis išsiaiškinti, kaip jūsų pipiras jaučiasi, kaip jis gyvena ir ką išgyvena. Gal mažylio gyvenime įvyko kai kas labai svarbaus: pradėjo lankyti darželį, gimė broliukas ar sesutė, pasikeitė gyvenamoji vieta, išsiskyrė tėvai, buvo išvykusi mama, anapilin iškeliavo artimas žmogus ar nugaišo mylimas gyvūnėlis. O tai išties rimtas išbandymas jo jausmams. O gal jūsų lūkesčiai tiesiog per dideli mažam žmogučiui ir jis nepajėgia jų išpildyti, todėl jaučia baimę, kad dėl to gali prarasti jūsų meilę. Arba namie vyrauja du visiškai priešingi auklėjimo stiliai: vienas – viską draudžiantis, o kitas – viską leidžiantis. O juk norisi įtikti ir mamai, ir tėčiui, tik ne visada lieka aišku, kaip geriau elgtis ir kurio iš tėvų reikia klausyti. Dažniausiai jautruoliai protestuoja prieš pusiausvyros ardymą ir pasikeitimus, todėl jiems nėra nieko geriau už pastovumą ir stabilumą.

Nebarti, bet ir nenumoti ranka

Tikėtis perdaryti jautruolį, t.y. paversti jį mažiau jautriu, vargu ar pavyks. Tačiau padėti su šia būdo savybe gyventi galima ir netgi būtina.

• Nebarkite, nebauskite ir negėdykite “šlapuko”. O tai reiškia, kad ir kalbos su aplinkiniais prie vaiko apie šią problemą turėtų būti tabu. Patikėkite, nėra nė vieno vaiko, kuris norėtų daryti į kelnes, ir jis dėl to kenčia ne mažiau nei jūs, greičiausiai netgi labiau. Jei vaikas prisipažįsta ko nors bijantis, tai priimkite, nemenkinkite, nesijuokite ir nesakykite “ai, čia nieko baisaus”, – priimta baimė linkusi tarsi sniegas po truputį tirpti. Geriau vaiką apkabinti ir pasakyti, kad jūs jį labai suprantate, nes, tarkime, ir jums šis tas panašaus yra nutikę.

• Neparodykite savo nerimo ar nusivylimo. Juk mažylis jaučia ir supranta, kokio elgesio iš jo tikitės. O kaip ir kiekvienas vaikas, labai nenori nuvilti tėvų.

• Nepamirškite pagirti, kai drabužėlis lieka sausas. Tik pernelyg to neakcentuokite. Pakaks pasakyti, kad džiaugiatės, jog pavyko nesušlapinti kelnyčių, kad jis atrodo didelis ir drąsus. Gali užtekti ir pliaukštelėjimo per petį, iškelto nykščio ar kitokio jums abiem žinomo ženklo, rodančio, kad jūs džiaugiatės ir kad tai yra šaunu.

• Suteikite švelnią pagalbą. Mažylio dirglumą kartais sumažina raminamosios arbatos ar vaistažolių mikstūros (pavyzdžiui, “Sedalia”), o neramų miegą pagerina vakarinės maudynės paprastoje ar raminamųjų žolelių vonelėje. Efektyvus yra ir švelnus masažas, refleksinis padų masažas, nes glostymas ramina ir atpalaiduoja nuolat įsitempusius raumenukus. Galite patepti delniukus prieš miegą levandų eteriniu aliejumi.

• Pamokykite reikšti emocijas. Tegu vaikas šoka pagal savo mėgstamą muziką, dainuoja (tai dar subalansuoja ir natūralų energijos tekėjimą), klausosi terapinių pasakų ir užsiima veikla, kuri suteiktų pasitikėjimo savimi. Venkite šiurkščių judesių vaiką rengiant, šukuojant, prausiant. Per dieną jūsų žiogelis turėtų patirti ne mažiau kaip aštuonis apsikabinimus. Beje, jis turi matyti ir taip darant tėtį ar mamą. O svarbiausia – daryti viską, kad mažylis jaustųsi geriau, o ne laukti, kol viskas savaime praeis, nes problema paprasčiausiai pakeis išraišką, pavyzdžiui, šlapios kelnytės virs nukramtytais nagučiais.