Atleistas Irano URM vadovas Manouchehras Mottaki (Manučehras Motakis) nebuvo pakankamai stiprus, kad apgintų Iraną tarptautinėje scenoje, ypač reikaluose, susijusiuose su tarptautiniu spaudimu, kuriuo siekiama sustabdyti Irano branduolinius projektus, tokią nepriklausomų analitikų nuomonę pirmadienį pateikė BBC.

Jų teigimu, Irane buvo ir vidinis spaudimas, kad M.Mottaki turėtų atsistatydinti tuo atveju, jeigu Iranui bus paskelbtos naujos Jungtinių Tautų sankcijos. Šių metų birželį sankcijos buvo paskelbtos ketvirtą kartą.

Remdamasi iš Teherano gautais duomenimis BBC nurodo, kad ministro atleidimas buvo netikėtas, nes nebuvo jokių požymių, rodančių, kad M.Mottaki gali prarasti postą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) anksčiau pirmadienį iš pareigų atleido užsienio reikalų ministrą Manouchehrą Mottaki (Manučehrą Motakį).

“Dėkoju už tarnybą ir atliktą darbą jūsų vadovavimo ministerijai laikotarpiu”, – rašoma M.Mottaki nusiųstame M.Ahmadinejado laiške.

“Tikiuosi, kad jūsų pastangos bus Dievo įvertintos ir likusią savo gyvenimo dalį toliau tarnausite mūsų Islamo Respublikos žmonėms”, – pridūrė jis.

Irano prezidentas eiti šalies užsienio reikalų ministro pareigas paskyrė Irano atominės energetikos agentūros vadovą Ali Akbarą Salehi (Ali Akbarą Salehi), nurodo šalies žiniasklaida.

Šiuo metu M.Mottaki su oficialiu vizitu lankosi Senegale.

Karjeros diplomatas M.Mottaki ministerijai vadovavo nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio. Puikiai angliškai kalbantis, tai pat urdu ir turkų kalbas mokantis M.Mottaki yra baigęs socialinius mokslus Bangalūro universitete, Indijoje, ir tarptautinius santykius Teherano universitete 1991 metais.

M.Mottaki ilgai buvo laikomas ištikimu radikalių pažiūrų M.Ahmadinejado šalininku, tačiau manoma, kad pastaruoju metu jis nesutarė su prezidentu dėl užsienio politikos klausimais.

57-erių metų karjeros diplomatas M.Mottaki yra dirbęs Irano ambasadoriumi Turkijoje ir Japonijoje.

M.Mottaki buvo užkietėjęs Irano prieštaringai vertinamos branduolinės programos gynėjas, nepaisant Vakarų valstybių kaltinimų, esą šia programa Teheranas gali dangstyti savo branduolinį ginklavimąsi.

Jis ištikimai užtardavo M.Ahmadinejadą ir diplomatiniuose sluoksniuose, net po skandalingų prezidento pasisakymų, tokių kaip pareiškimas, kad Izraelis “turi būti ištrintas iš žemėlapio”.

Tačiau manoma, kad pastaraisiais mėnesiais, Jungtinėms Tautoms ketvirtą kartą sugriežtinus sankcijas Teheranui dėl jo vykdomos branduolinės programos, M.Mottaki nepritarė prezidento vedamai politikai.

Irano lyderiai pastarosiomis savaitėmis kartojo tebesilaiką savo tvirto požiūrio, kad Teherano teisė į branduolinę sritį yra nediskutuotina.

Tačiau praėjusią savaitę lankydamasis Atėnuose M.Mottaki sakė, jog esama “tam tikrų bendrų pozicijų, dėl kurių galėtume bendradarbiauti”, bet smulkiau savo minties nepaaiškino.

Jis taip pat pavadino “žingsniu į priekį” JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pastabas, jog Iranas turi teisę į taikią branduolinės energetikos programą.

“Tačiau šios žodžius dar reikėtų paversti veiksmais”, – pridūrė jis.

Dar M.Motaki sakė žurnalistams, kad “Iranas yra nuoširdus ir rimtas bendradarbiavime ir derybose” su pasaulio galiūnėmis ir paragino jas “pasirinkti konstruktyvų” požiūrį į Teheraną.

Jam vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai, Iranas siekė sudaryti naujus aljansus su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Turkija. Bendradarbiavimui su jomis Teheranas parengė kitokį planą urano sodrinimo srityje, negu siūlo pasaulio galiūnės. M.Mottaki šiose derybose tikėjosi remtis savo patirtimi, įgytą ambasadoriaus Turkijoje poste.