Įregistruoti naujų prabangos mokesčių projektai
Konservatoriai vėl sugebėjo per naktį parengti naujų vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektą. Politikai mano, kad prabanga yra gauti didesnes nei 200 litų palūkanas per metus, važinėti galingesniu nei 200 AG automobiliu ir turėti būstą, kuris kainuoja daugiau nei milijoną litų.
Tokie naujų mokesčių projektai ar jų pataisos penktadienį įregistruoti Seime.
Siūloma naikinti mokesčių lengvatas, kurios iki šiol buvo taikomos indėlių bankuose palūkanoms. Lengvata bus taikoma palūkanoms, kurios neviršys 200 litų per metus. Vertinant, kad vidutinės indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu siekia apie 2 proc. Bus apmokestinami visi maždaug 10 tūkst. litų viršijantys indėliai.
Seime įregistruotas ir projektas panaikinti mokesčių lengvatas būstui, kurio kaina viršija milijoną litų. Tokiam turtui būtų taikomas 1 proc. tarifas – už vertę, viršijančią milijoną. „Čia ta riba pasirinkta simbolinė – parodanti, kad mokesčiai taikomi milijonieriams“, – paaiškino vienas iš įstatymų projektų rengėjų konservatorius Jurgis Razma.
Jeigu būsto vertė – 2 milijonai, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 milijono litų ir faktiškai siektų 10 tūkst. litų per metus. Apmokestinamas ir būstas, įsigytas už paskolas. Taip pat nauji mokesčiai būtų taikomi ir automobiliams, įsigytiems išperkamosios nuomos būdu.
Būtent automobilių mokesčio projektas kol kas vertinamas prieštaringiausiai – siūloma apmokestini visas mašinas, kurių amžius iki 10 metų ir variklio galia viršija 150 kW (apie 200 AG). Už kiekvieną galios kilovatą, tektų mokėti po pusę lito per mėnesį. Pavyzdžiui, automobilio, kurio galia 200 kW, savininkas per metus už jį sumokėtų daugiau nei 1000 litų mokesčių.
Siūloma apmokestinti ir privačius lėktuvus bei jachtas.
J.Razma negalėjo tiksliai pasakyti, ar 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčių bus apmokestinamos visos palūkanos, ar tik dalis, viršijanti 200 litų ribą.
Planuojama, kad iš Transporto mokesčio biudžetas pasipildytų 38 milijonais litų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 17 milijonų, o apmokestintos palūkanos atneštų apie 50 milijonų litų papildomų pajamų.
Komentarai (6)
Komentuoti
Loading ...
RETRO(2008m. lapkričio 24d. komentaras) DĖl NEKILNOJAMO TURTO MOKESČIO.
Siūlau atlikti analizę, pasitelkus specialistus tam, kad būtų surastas pats tinkamiausias nekilnojamo turto mokesčio variantas, numatytos jo įvedimo sąlygos ir terminai. >>> “Apie nekilnojamo turto apmokestinimą Lietuvoje prabilta jau seniai. Tas 1 procentas jau tada skambėjo politikų ir ekonomistų lūpose. Toks pradinis mokesčio tarifas būtų pribaigęs mažas pajamas gaunančias, bet nuosavuose būstuose gyvenančias šeimas. Tuomet siūliau bent jau pradžioje taikyti 0,1 procento mokestį, nuo jo atleidžiant pensininkus ir kitas valstybės finansiškai remiamas asmenų grupes. Dabartinis siūlomas diferenciavimas, pasirenkant milijono ribą yra tam tikra visuomenės apgaulė. Jei ministras moka suskaičiuoti tik iki 4-ių tūkstančių, tai registrų centras turi rinkos vertės pagal rajonus ir vietas lenteles ir jam perskaičiuoti mokesčius būtų ne taip ir sudėtinga. Pamatytumėm, kad situacija yra visai kitokia. O kas tada prasidėtų? Prasidėtų tai, ką mūsų šalies piliečiai puikiai moka daryti. Pasipiltų nekilnojamo turto perrašinėjimai vaikams ir šeimos nariams, dirbtinai stambesni objektai dalomi ir t.t. Visas tas šurmulys būtų opozicijos išpūstas toks, kad kai tas didžiulis balionas sprogtų, nutrėkštų ir naują daugumos koaliciją. Štai kodėl socdemai neskuba griežčiau kritikuoti nei vieno naujo sumanymo, jei tik jaučia jį, kaip spastus dešinės – centro koalicijai. Susidaro gal kiek ir klaidingas vaizdas, kad A.Kubilius nori viską pasiekti ir padaryti vos ne vienu ypu. Kur kas vertingiau būtų eiti nuosekliai ir atsargiai. Darbų laukia daug, permainų laukia visuomenės dauguma, tačiau jos turi būti taip subalansuotos, kad vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir viena kitai nepakenktų. Net neabejoju, kad Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis anksčiau ar vėliau bus įvestas. Galėčiau pateikti daug teiginių, kodėl jį verta įvesti. Tačiau iki galo gerai neapgalvotas sprendimas gali šį procesą ne tik sustabdyti, bet ir tolimiems laikams atidėti. Nei A.Kubilius, nei kuris kitas pavienis asmuo nepajėgus išanalizuoti iš esmės visas aplinkybes ir perspektyvas. Tam turi būti pasitelktos specialistų grupės ir politikams beliktų apsispręsti, atsižvelgiant į tų grupių darbo suvestinių rekomendacijas.”
RETRO(2008m.gruodžio 29 d. komentaro ištrauka) DĖL PROGRESYVINIŲ MOKESČIŲ.
“…Koalicija ieško, kur Vyriausybė žada rasti papildomų finansinių galimybių, kaip užkaišioti valstybės įsiskolinimus ir bandyti kiek tik įmanoma subalansuoti sekančių metų biudžetą. Permainų yra tiek daug, kad įstatymų pataisas yra tekę tvirtinti net ir neskaičiuojant Seimo plenarinių posėdžių darbo valandų. Privalumų ir trūkumų tokiam pakeitimui yra įvairių ir dėl jų reikia rimtai apsispręsti. Su tais progresyviniais mokesčiais Europos šalyse buvo ir yra įvairiai. Tai jie buvo priimami, tai keliami, tai bandyta visiškai jų atsisakyti. Koks modelis yra geriausias, spręsti turėtų ekonomikos specialistai. Diletantiškai galima lengva ranka pasakyti, kad atimkime iš turtingesnių, kad vargšai turėtų daugiau. Gal taip ir atsitiktų. Bent jau pradžioje. Tačiau, kai investicinis kapitalas pradėtų aplenkti Lietuvą ar gautas pelnas veržtis į užsienį, tai gali tekti minusinę ” naudą” skaičiuoti. Kad ir kaip minėta idėja gali gražiai atrodyti skurstantiems. Yra ir kitas kelias. Leisti užsidirbti daugiau ir tada vilną kirpti tradiciniais mokesčiais. Kuris būdas yra dabartinėje Lietuvoje pranašesnis? – didelis klaustukas. Manau, kad minimalus turto mokestis visiems, išskyrus tuos, kurie socialiai remtini galėtų būti teisingesnis ir naudingesnis visuomenei įvairiais aspektais. Gali būti taip kad ir šis, ir progresyvinis mokestis bus Lietuvoje įvestas toks, kad visuomenė didesnių stresų nepatirs. Tačiau dabar apimti ir šias dvi visuomenei labai opias sritis vienu metu su kitais antikriziniais pakeitimais gali būti per didelė našta ne tik tarnautojams, bet ir mūsų mąstymui. Tik nuoseklios , gerai apgalvotos ir laiku priimtos įstatymų pataisos gali turėti geras pasekmes.”
Bandoma padaryti socialiai lygesnę visuomenę. Tai nėra lengva, jei norima tai atlikti mažiausiai skausmingais būdais. Panašūs lyginimai yra daugelyje demokratinių šalių. Skirtumas gal tas, kad ten pragyvenimo lygis yra daugiau ar mažiau aukštesnis negu Lietuvoje. Tačiau, ir tokiu atveju kai kurie siūlomi finansinių įstatymų pakeitimai mūsų šalyje gali daugiau nuraminti daugumą gyventojų, o ne juos sukiršinti. Kad visi liktų patenkinti naujų mokesčių atsiradimu – taip praktiškai netgi būti negali. Šiuo atveju turėtų nugalėti bendro solidarumo principas. Jei nenorime kad šalis atsidurtų dar sunkesnėje besiskolinančių situacijoje kitų valstybių atžvilgiu, tenka keistai pavadintam “prabangos mokesčiams” vienaip ar kitaip pritarti. Nemanau, kad suspėta per gan trumpą laiką tiksliai apskaičiuoti visus tuos milijonus ir galimas įvairias teigiamas ir neigiamas pasekmes. Laikas nelaukia, nes ir taip labai vėluojama. Būtų visai logiška, kad pajamų mokestis už bankuose laikomas palūkanas būtų įvestas tuoj po Nepriklausomybės atgavimo. Gal ir bankinių bankrotų praeityje skandalas nebūtų pasiekęs absurdiškų dydžių. Jau nekalbant apie ryškią šių finansinio verslo institucijų kontrolės stoką, kuri kartais buvo panaši į visišką “balą be kontrolės”. Atseit, kiek į ją prilyja? – nežinom, kai ji išdžiūsta net nebandom dorai aiškintis – kodėl? O juk “otkatiškai” išdalintos bankinės lėšos pateko į konkrečias, dažnai vėliau persivadinusias ir antspaudus pasikeitusias įmones. Jos, tos lėšos ir iki dabar mums špygas rodo V.Uspaskich maniera. Nors pasiūlyta 10000 tūkstančių litų suma nėra kažkoks prabanggos ženklas, tačiau juk ir 15 proc. atskaitymai nuo palūkanų tokioms sumoms nėra katastrofiški. Nuo milijonų – jau šis tas, tačiau turtingi žmonės vis tik turėtų suprasti socialinę situaciją… Manau, kad atskaitymai nuo išmokamų bankinių palūkanų turėjo būti įvesti tuoj pat atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Gal ir beveik nekontroliuojamų bankų krizę ir jų bankrotus tada buvo galima suvaldyti. Keista, kai bankinio verslo privačios įmonės neturėjo tinkmaos kontrolės. Gal tai kai kam buvo labai naudinga, tačiau nukentėjo kur kas daugiau patiklių gyventojų. “Snoro” banko vykstanti katastrofa gali tapti ryškiausiu pavyzdžiu, kad griežta kontrolė turi būti ir privačioje bankinėje sistemoje.
Automobilio mokesčio pasiūlymai, skaičiuojant net ir 7-10 metų senumo automobilius kelia daugiau abejonių. Nemanau, kad tokio amžiaus automobiliai yra prabangos ženklas. Čia gal būt būtų galima šiek tiek diferencijuoti. Pavyzdžiui – iki 5 metų senumo – pilnas 0,5 lt apmokestinimas, o 5-10 metų – tik pusė, t.y. 0,25 lito už vieną galios vienetą. Bent jau tol, kol ekonomika nepradės ryškiau kilti iš krizės duobės. Apie nekilnojamo turto mokesčius, kaip beje ir apie kai kuriuos kitus esu nemažai diskutavęs. Ypač daug tada, kai po seimo rinkimų atėjo dešinės – centro dauguma, o ekonominė pasaulinė krizė jau buvo “ant nosies. Gaila, kad tada nebuvo pradėta daryti tam tikrų, santūrių žygių tomis kryptimis. Kai numatyta riba 1 mln litų, tai dar galima tikėtis, kad nesklandumų ir visokių “skylių” apėjimams liks nedaug. Sumą sumažinus, sakykim, per pusę, kiltų didžiulis “ermydelis”. Gerai, kad nesiūloma šioje srityje elgtis labai drąstiškai. Tai gali būti prasminga įžanga į mokesčių tobulinimą šioje jautrioje srityje. Ateityje šioje srityje nusimato daug tobulinimo darbų.
valdzia neturi kistis i zmogaus nuosavybe,bet kisasi.Namas,sodas,garazas, televizorius,masina ir daug ka turi zmogus tai zmogaus nuosavybe.Bet valdziai ne motai jai niekas nesvarbu ka turi,jai tik rupi pinigai,nori viska apmokestinti,kad tu butum BIEDNAS.Zmogus savo nuosavybe issipirko ir dar turi dvigubus pinigus moket,juk mus apiplesia viduri dienos,o mes tylim,mes gyvenam baudziavos santvarkos laikuose,toji demokratine nieko neduoda tik skurda,apiplesinejima.Visuose pasaulio kampeliuose viksta suirutes,bet pas tiku ramu,seniai reikejo tokia valdzia susodint i kalejima,jai mes patis nepadarysim nieks uz mus nepadarys,zmones atsitokekit viena karta ir pradekit galvoti apie savo,vaiku,anuku ateiti,kad letuva klestetu,o nebutu baudziauninku rankose…?
Kazkaip cia visi teigiamai atsiliepia i prabangos mokesti….
O kodel niekas nebando tos prabangos isgryninti? Kas prabangiau audi A6 nauja su 2.7TDI uz 185 000 Lt su 140kw arba 190ag. ar Opel Insignia su 220 ag. uz 94 000 Lt. Aisku galima ir i koki BMW 8 metu senuka paziuret. Autopliuuse paziurejau – reiskia uz kokius 25 000 Lt galima isigyti 745 modeli su 244 kw arba 332 ag.
Tai gaunasi kuo piesne masina – tuo didesnis prabangos mokestis?
O NT turtas 10 m. buvo neprabangus (namas pastatytas uz 400 000 Lt) – dabar pagal vertes kazkam susisviete ir per mas. vertinima pabarango ir pasidare prabanga… Ar zmogus kaltas, kad NT kainos issipute del to kad aplink prisistate daug namu, susitvarke infrastruktura ir tokiu budu seniau pigiai statyti namai pabrango beveik dvigubai…..
O ir indeliu klausimas savotiskas… maziau zmones laikys indeliu bankuose ir ekonomikai i nauda neiseis.
Sakyciau vartojima reiktu skatint, o ne zmones mesti is salies. Kiekvienais metais po nedideli miesta zmoniu isvaziuoja. O liekanciu kontingentas greit nedziugins – liks buduliai, valdziuos aparatas ir pensininkai.
Gal ir reiktu prabangos mokesti ivesti, taciau apmokestint reiktu prabanga, o ne nudevetus siaip taip po avariju surinktus automobilius.
Idomu, kaip anglai sureguotu jei pas juo taip elgtusi valdzia. Turiu omenyje prikurtu mokesciu ir… na pavyzdziui pakeltu keliu mokescius, o duobes tik padidetu. Nes kazkaip mokesciu dideja, o naudos nesimato. Aisku nevisiems taip – energetikams kiekvieni metai geresni. Per visa krizes perioda dujininkai vis didesnius pelnus uzdirba. Ble – stebuklu krastas. Gerai Ceplikas pasake – BALSUOKIT PYZDUKAI BLIAT! Cia gal rinkejams skirta buvo?………
kai kur parašyta, kad per 10m. registruotus, kai kur, kad 10m. senumo.