Pagal pasitikėjimą Seimas visuomenės nuomonės apklausose vis dar užima paskutinę vietą. Šios, jau besibaigiančios, 2008–2012 m. kadencijos parlamentarai pažėrė gausybę skandalų ir apkaltų. Neatrodo, kad ir šiemet jie elgtųsi atsakingiau. Apie tai, kodėl nesibaigia politinis cirkas ir niekaip nepavyksta padidinti Seimo prestižo, nors tokių pažadų būta, kalbamės su Seimo pirmininke Irena Degutiene.

VEIDAS: Praėjusį trečiadienį gavote tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos Seimo narių siūlymus surengti neeilinę Seimo sesiją. Kaip apskritai vertinate politikų elgesį dėl Mokslo ir studijų įstatymo?
I.D.: Man norėtųsi, kad politikai pirmiausia bandytų spręsti problemas, o ne tuščiai politikuotų. Iniciatyvą kviesti neeilinę Seimo sesiją gali parodyti tik Seimo nariai. Tam reikia surinkti 47 parlamentarų parašus ir juos įteikti Seimo pirmininkui. Kadangi trečiadienį gavau tiek pozicijos, tiek opozicijos siūlymą surengti neeilinę sesiją, ketvirtadienį sukviečiau Seimo valdybą ir frakcijų seniūnus, su kuriais sutarėme, kad neprasminga rengti dvi atskiras neeilines sesijas, todėl ir vieni, ir kiti iniciatoriai atsiėmė savo parašus. Tiek pozicija, tiek opozicija sutiko parengti bendrą darbotvarkę, į kurią bus įtraukti svarbiausi įstatymų projektai. Taigi tą patį ketvirtadienį pasirašiau potvarkį, kuriuo šaukiu Seimo neeilinę sesiją sausio 17–19 dienomis.
VEIDAS: Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasipriešino kanceliarinių išlaidų sumažinimui. Didelę dalį visuomenės apskritai erzina Seimo narių pajamos, lyginant jas su minimaliu darbo užmokesčiu ar netgi su atlyginimų vidurkiu. Tai gal dar yra kur veržtis diržus? Ir kaip vertinate pasisakymus, kad sumažinus kanceliarines išlaidas Jūsų kolegos nebegalės tinkamai atstovauti rinkėjams?
I.D.: Nesutikčiau, kad parlamentarai nesutiko sumažinti išlaidų. Tiesiog vakariniame Seimo posėdyje būna mažiau žmonių nei iki pietų, todėl neužteko 71 parlamentaro balso sprendimui priimti. Pakartotinai teikiant projektą, absoliuti dauguma Seimo narių balsavo už išlaidų sumažinimą.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kriziniu metu mes savo išlaidas sumažinome daugiausiai iš visų valdžios institucijų. Ministerijos, savivaldybės išlaidas sumažino apie 30 proc., o 2008–2012 m. kadencijos Seimas – apie 40 proc. Ankstesnės Seimo kadencijos parlamentarai paskutiniais „prieškriziniais“ 2007 m. turėjo 149 mln. Lt biudžetą, o mes 2012 m. suplanavome 84 mln. Lt išlaidas.
Jei kalbėtume vien apie Seimo narių atlyginimus, tai nuo šios kadencijos pradžios juos sumažinome 48,4 proc. Tai daugiausiai iš visų valstybės institucijų. O parlamentinei veiklai skirtas lėšas sumažinome 40 proc.
Iki manęs visi parlamentų pirmininkai disponavo 12 vidutinių darbo atlyginimų dydžio reprezentacinėms išlaidomis. Aš net nelabai suprantu, kur galima buvo tokius pinigus išleisti. Mano išlaidos reprezentacijai siekia vieną vidutinį darbo užmokestį. Ūkiškai tvarkantis galima išsiversti ir su tokiomis lėšomis.
Per šią kadenciją gerokai mažinome ir komandiruočių išlaidas. Nuo 2008 m. aš tam išleidžiu 50 proc. mažiau. Vidutiniškai komandiruotėms būdavo skiriama daugiau kaip po 200 tūkst. Lt kasmet, o pernai išsivertėme su 98 tūkst. Lt. 2012 m. šios išlaidos dar sumažintos, ir važiuoju tik į tas komandiruotes, kurios būtinos.
Panašiai elgiasi ir parlamentarai. Nustatyti užsienio politikos prioritetai, vykstama tik į būtiniausias ir Lietuvai naudingiausias komandiruotes.
Be to, taupome net Seimo šildymo išlaidas, elektrą. Sunkmečiu tvarkytis bandome ūkiškai, taip kaip namie. Šiandien gyvename finansinio sunkmečio sąlygomis, todėl visi turime prisitaikyti prie situacijos ir lėšas skirti tik būtiniausiems dalykams.
VEIDAS: Per šią kadenciją susikompromitavo daugiau nei trečdalis Seimo narių, pačios institucijos įvaizdis visuomenės akyse dar labiau smuko ir niekaip nepakyla iš paskutiniųjų pozicijų. Į Seimo pirmininko postą ėjote vildamasi padidinti šios institucijos prestižą, bet to pasiekti nepavyko. Kodėl?
I.D.: Pirmoji to priežastis ta, kad nerastumėte ES valstybės, kurioje parlamentų reitingai būtų aukšti, nes visą Europą apėmusi ekonominė krizė. Parlamentinėse valstybėse žmonės būtent parlamentams meta kaltę dėl nepagerėjusio gyvenimo.
Nereikėtų pamiršti ir šios Seimo kadencijos pradžios skandalų, apkaltos procesų, kurie Seimo įvaizdžiui pliusų irgi neprideda. Galėčiau tik pasakyti, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Sunkiausia tiems Seimo nariams, kurie daug dirba, nėra korumpuoti, nepakliūva į skandalus, bet vertinami pagal vieną kurpalių. Didžioji dalis parlamentarų yra dori, puikiai suvokiantys ir savo pareigas, ir atsakomybę.
Trečia priežastis, kodėl būtent šios kadencijos Seimas neturi gero vardo ir niekaip negalime pakilti, – 2008 m. dalis visuomenės, balsavusi už šou partiją, ir šiandien į visą Seimą žvelgia kaip į cirko areną.
Vis dėlto nerasite Lietuvoje atviresnės institucijos nei Seimas. Apie kiekvieną Seimo narį galima sužinoti viską: tiek apie jo asmeninį gyvenimą, tiek apie kiekvieną jo balsavimą. Tas mūsų atvirumas atsisuka kitu lazdos galu, mažindamas Seimo reitingus.
Beje, aš džiaugiuosi, kad naujajam Seimo pirmininkui jau nereikės sukti galvos, kaip skaidrinti veiklą, gerinti parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimą. Jei mes dar priimsime ir Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, aiškiai reglamentuojantį visą Seimo narių veiklą, tai kitos kadencijos Seimui paruošime švarų lauką, tik sėskite ir dirbkite.
VEIDAS: Jus pačią kai kas vadina populiste, nes kartais šnekate neatsakingai, Jūsų vienos dienos pareiškimai prieštarauja kitos dienos vertinimams. Ypač tai pasakytina apie Jūsų pasisakymus ekonominiais klausimais. Jūsų oponentai priekaištauja, kad nuolat prisitaikote prie minios nuomonės ir pataikaujate prezidentei. Kaip atremtumėte tokius pareiškimus?
I.D.: Nesu populistė. Aš tiesiog taip gyvenu ir taip galvoju. Būnu su paprastais žmonėmis ir tarp jų. Be to, valstybei nebūtų naudinga priešprieša tarp prezidentės, Seimo pirmininkės ir ministro pirmininko. Tad kam ją dirbtinai kurti?
VEIDAS: Pritarėte naujų mokesčių įvedimui, bet abejojama, ar jie duos laukiamų pajamų ir apskritai ar pavyks jais užkimšti milijardo litų biudžeto skylę. Be to, teko girdėti, kad gegužę bus persvarstomas 2012 m. šalies biudžetas ir įvedami nauji mokesčiai ar netgi pritarta ankstesniam Vyriausybės siūlymui 2 proc. didinti PVM.
I.D.: Mokesčių sistema Lietuvoje iki galo nesutvarkyta. Nekilnojamojo turto mokestis įvestas visose ES valstybėse, taip pat ir brangaus turto mokestis. Palūkanos nėra apmokestintos tik Lietuvoje ir Kipre. Kai žvelgiu į visą mokesčių spektrą, man pačiai kyla klausimas, kodėl vis dar trypčiojame vietoje.
Šiaip jau politikas turi ne tik dėlioti skaičius ir galvoti, koks bus fiskalinis deficitas, bet ir koks bus socialinis bei politinis to atgarsis. Jei tu ne politikas, tai tu – ne ministras. Todėl pirminiam 2012 m. biudžeto projektui negalėjome pritarti, nes privalėjome paisyti ne vien fiskalinio deficito ar BVP augimo, bet ir socialinės atskirties rodiklio, kuris Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Turime nuolat kelti klausimą, kokiu keliu einame: ar modernios demokratinės valstybės, ar Lotynų Amerikos šalių, kuriose tarp skurdo ir prabangos yra didžiausia praraja. Atsakymas aiškus, todėl turime ieškoti būdų socialinei atskirčiai mažinti.
Pirmiausia net 4 proc. buvo mažinamos valstybės sektoriaus išlaidos. Ryžomės padaryti ir tai, ko nebuvo padaryta per 20 nepriklausomybės metų, – įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Jis yra kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Vis dėlto esu optimistė ir manau, kad biudžeto persvarstyti nereikės, taigi nebus kalbos ir apie naujus mokesčius.
Turime susitvarkyti su visuotiniu pajamų ir turto deklaravimu. Tai padėtų kovoti su „šešėliu“. Juk dažnai vos tik sužinojęs, kas yra paprasto žmogaus artimieji ar giminaičiai, supranti, iš kur jo prabangios vilos ar namai. Taip yra todėl, kad ne visiems reikia deklaruoti turtą ir pajamas.
Manau, kad neišarti dirvonai šešėlinės ekonomikos, korupcijos ir viešųjų pirkimų srityse. Tai trys banginiai, kurie gali padėti sumažinti biudžeto deficitą. Jei efektyviai išnaudotume ir šiuos aruodus, būtume daug sotesni.
VEIDAS: Daugelyje ES valstybių egzistuoja įvairios lengvatos, ypač – maistui. Lietuvos valdantieji įsitikinę, kad lengvatų reikia kuo mažiau. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
I.D.: Jei neturėtume tokio deficito, arba jo iš viso nebūtų, tuomet galėtume atidaryti šią Pandoros skrynią. Tačiau šiuo laikotarpiu įteisinę įvairias lengvatas tiesiog turėtume daugiau skolintis, kad tą deficitą padengtume. Išeitų, kad, vieniems duodami, iš kitų paimtume.
VEIDAS: Pastaruoju metu Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis pašliję. Kas dėl to kaltas ir ar Jūs neplanuojate imtis iniciatyvos, kad tie santykiai nors kiek pradėtų šiltėti?
I.D.: Situacija pernelyg dramatizuojama. Susitinku su savo lygmens pareigūnais tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje ir nematau jokios priešpriešos dėl strateginių temų.
Tautiniai klausimai visiems jautrūs ir skaudūs. Kita vertus, baisiausia, kai tautinius klausimus aštrina politikai. Kalbu apie vieną politinę jėgą Lietuvoje. Nonsensas jau vien tai, kad ši politinė partija susikūrė tautiniu pagrindu.
Su Latvija esminių nesutarimų irgi nėra. Jie dirbtinai išpūsti. Latvijos parlamento pirmininkė nemato nieko blogo, jei ir jie, ir mes statytume suskystintų dujų terminalą. Mes vieni kitiems netrukdome.
O kalbėsime apskritai apie Baltijos regiono kaimynių santykius bei mūsų draugystę, jei kibirkštys ir kyla, reikia klausti, koks šešėlis tam duoda impulsą ir kas siekia, kad tarp gyventojų plistų nerimas.
VEIDAS: Įvertinkite šios Vyriausybės darbą pagal dešimtbalę sistemą.
I.D.: Septyni su puse balo.
VEIDAS: Kurie politikai per pastaruosius trejus metus Jus labiausiai nuvylė?
I.D.: Labiausiai nuvylė tie, kurie buvo nesąžiningi, vienaip kalbėjo, kitaip elgėsi ir uždėjo dėmę visiems politikams, o dėl to Lietuvos žmonės apskritai nusivylė politika.