Seime kelių įstatymų pataisomis numatyta, kad banko, kuriam gresia nemokumas ar kuris jau yra nemokus, turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus indėlininkams ir investuotojams, galės būti perduoti kitam jau veikiančiam privataus kapitalo bankui arba valstybės įsteigtam laikinajam bankui arba vadinamajam „bridge bank“. Siūloma, kad toks laikinasis bankas galėtų veikti 2 metus, su galimybe triskart pratęsti veiklą dar po vienerius metus – iš viso penkerius metus.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, šie pakeitimai leis nuo „Snoro“ atskirti sveikąją jo dalį, perkelti ten apdraustuosius indėlius, sveikus aktyvus ir perduoti ją kokiam nors kitam bankui, Pasak ministrės, „Snoro“ padalijimas į gerą ir blogą dalis turėtų būti įvykdytas per mėnesį. Ji tikino, kad gerasis bankas galėtų gyvuoti maždaug trejus metus.
„Pagal pateiktą projektą iš pradžių bankas būtų įkurtas trejiems metams, o vėliau dėl ypatingų aplinkybių šis terminas gelėtų būti pratęsiamas,- kalbėjo finansų ministrė.
Pasak I. Šimonytės, 99 proc. indėlių „Snore“ buvo iki 350 tūkst. litų, tai yra iki draudžiamos ribos, todėl bankui bankrutavus, indėlininkų nuostolius būtų turėję kompensuoti mokesčių mokėtojams. Liūdniau bus tiems, kas turėjo prisipirkę „Snoro“ akcijų.
Prezidentė D. Grybauskaitė vakar patikino, kad Lietuvos finansų rinka – ne ta vieta, kurioje galėtų veikti įvairūs finansiniai „spekuliantai ir manipuliantai“. Istorija su „Snoru“ labai plati ir paini, apie tai „Veidas“ parašys kiek vėliau.