Šiandien pasaulyje geriausiai laikosi šalys, orientuotos ne į paslaugas, o gamybą, tad Europoje budinama naujoji pramonės revoliucija. Ar į IT paslaugas ir skambučių centrus susitelkusiai Lietuvai neteks pergalvoti savo krypties?

Nedarbo rykštės kamuojama Europa tapo vieninteliu regionu pasaulyje, kurio ekonomika traukiasi – šių metų pirmą ketvirtį Europos Sąjungos BVP nukrito 0,7 proc. Tokios tendencijos užsitęsusią krizę, kuri pakeitė jau ne vieną pavadinimą – nuo viešųjų finansų iki nedarbo, privertė pakrikštyti dar ir Europos konkurencingumo krize.
Sprendžiant galvosūkį, kaip išsiveržti iš šio Europą traukiančio liūno, visų akys nukrypo į recesijos ir nedarbo maro išvengusias šalis. Jų pavyzdžiai privertė konstatuoti – Europą iš dabartinės krizės išvesti gali tik pramonė, tad ES šalyse turi prasidėti pramonės renesansas. O juk per pastarąjį dešimtmetį būtent gamybos sektorius buvo nustumta į pakraštį ir dauguma valstybių susitelkė į paslaugas, tad pramonės indėlis į BVP nuo 20 proc. sumažėjo iki 15,3 proc. Be to, pastarosios krizės pasekmė – nuo 2008 m. pramonėje prarasta 3,8 mln. darbo vietų ir 10 proc. sumažėjo produkcijos apimtys.
„Pirmoji pamoka, kurią reikia išmokti iš šios krizės yra ta, kad pramonė yra kertinis ekonomikos akmuo. Šalys, kuriose pramonė stipri, mažiau nukentėjo nei kitos. Mes per daug koncentravomės į finansus, paslaugas ir pramonei uždėjome per didelę naštą”, – birželio pradžioje Briuselyje vykusioje konferencijoje apie pramonės renesansą kalbėjo už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Antonio Tajani. Jis pridūrė, jog iki 2020 m. keliamas tikslas, kad pramonė vėl sudarytų 20 proc. Europos Sąjungos BVP.
Iš tiesų, stipria pramone savo ekonomiką grindžianti Vokietija šiuo metu yra galingiausia ES šalis, kurioje nedarbas siekia tik 5,4 proc., kai ES vidurkis – 11 proc. Tuo tarpu „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, atlikęs analizę pastebėjo, kad 2000-2011 m. sparčiausiai pramonė traukėsi iš pietinių valstybių – pramonės gamyba per dešimtmetį daugiausiai mažėjo Graikijoje (vidutiniškai 3,1 proc.), Ispanijoje (1,8 proc.), Italijoje (1,8 proc.), Portugalijoje (1,7 proc.). Būtent šios šalys šiuo metu ir kovoja su didžiausiomis problemomis.

Europoje moksliniai tyrimai nevirsta inovacijomis

Gręžtis į pramonę ES vadovus privertė suvokimas, kad konkurencinga gamyba yra vienintelė galimybė sugrįžti prie ekonomikos augimo ir paskatinti darbo vietų kūrimą. Europos verslo konfederacijų sąjungos “BusinessEurope” prezidentas Jurgen R.Thumannas atkreipia dėmesį, kad kiekviena darbo vieta pramonėje gali sukurti dvi gerai apmokamas darbo vietas paslaugų sektoriuje.
Ž.Mauricas pateikia vaizdingą pavyzdį – pramonė ES sukuria 2,2 trilijonus eurų pridėtinės vertės, o kitiems sektoriams – dar papildomai 5,1 trilijoną. Tuo tarpu, pavyzdžiui, IT sektorius į kurį šiuo metu susitelkusi Lietuva, kitiems sektoriams duoda mažai darbo – atvirkščiai, jis atima darbą iš kitų, kertinių sektorių.
Tad, kaip Europoje sustiprinti gamybą ir atgaivinti jos konkurencingumą? Europos Komisijai atstovaujantis Įmonių ir pramonės generalinio direktorato vadovas Danielis Calleja mano, kad pirmiausia reikia investuoti į inovacijas, nes šioje srityje atsiliekame. „Europoje atliekama daugybė mokslinių tyrimų, tačiau jie nevirsta inovacijomis. Palyginti su Japonija, JAV, Pietų Korėja, mes esame mažiau inovatyvūs“, – atkreipia dėmesį D.Calleja.
Problema, kad tik 20 proc. moksliniams tyrimams skirtų ES lėšų nukreipta į inovacijas gamyboje, o net 80 proc. nueina į universitetus ir lieka akademinėje plotmėje. Taigi reikia mokslinius tyrimus kreipti arčiau rinkos poreikių ir pagerinti išradimų komercializacijos rodiklius. Naujoje ES struktūrinių fondų finansinėje perspektyvoje to ir bus siekiama – ketinama reikalauti, kad lėšos būtų orientuojamos į mokslinius tyrimus, kurie galėtų virsti inovacijomis gamyboje.
D.Calleja tvirtina, kad Europa turėtų investuoti į tyrimus aukštos pridėtinės vertės srityse – mikro ir nano elektroniką, fotoniką, robotiką, biotechnologijų produktus, aplinkai draugiškus automobilius, taip pat į pažangius sprendimus statybose, nes pastatai sunaudoja 40 proc. visoje ES suvartojamos energijos. „Šiose srityse matome didžiausią augimą ateityje – pavyzdžiui, elektrinių ir hibridinių automobilių rinkos dalis 2020 m. pasieks 7 proc.“, – pabrėžia D.Calleja.
Pasak jo, nors aukštosios technologijos šiuo metu auga sparčiausiai, tradicinė pramonė taip pat turi ateitį – bet tik tol, kol diegia inovacijas. Penki didžiausi pramonės sektoriai Europoje – farmacijos, maisto gamybos, automobilių, statybos ir metalo apdirbimo.
Tad sekančiame 2014-2020 metų finansiniame etape ES šalims patariama mažiau lėšų iš ES struktūrinių fondų skirti infrastruktūrai, o daugiau susitelkti į pramonės stiprinimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.