Lietuvoje, kaip ir kasmet tokiu metu, verda aistros dėl abiturientų egzaminų. Tradiciškai su žeme maišomos egzaminų užduotys, kritikuojama egzaminų tvarka, dejuojama, kad mokykla į gyvenimą išleidžia vis daugiau beraščių. Ir iš tiesų tarptautiniuose vaikų gebėjimų tyrimuose lietuviukai pralaimi daugelio išsivysčiusių šalių bendraamžiams.
O suomiai, kaip rodo naujausi PISA („Programme for International Student Assessment“) tyrimai, nors ir užleidžia Azijos šalims pasaulinių lyderių pozicijas, bet vis dar yra geriausi tarp ES šalių. Tiesa, jau ne visose pozicijose.
Suomijos švietimo stebuklo dėmenis aiškinamės su Suomijos švietimo ir kultūros ministrės specialiuoju patarėju Esa Suominenu.

VEIDAS: Lietuvos prestižines mokyklas ir provincijos mokyklėles skiria mylios. Kaip Suomija geba suteikti, galima sakyti, vienodo lygio – net labai aukšto – išsilavinimą visiems?
E.S.: Suomijos švietimo sistema sukurta tikint kiekvieno vaiko potencialu, kad visi jie vienoje ar kitoje srityje yra gabūs. Taip, visuomenės išsilavinimas nėra vienodas, bet tarp vaikų, kol jie dar labai maži, šis skirtumas nėra toks ryškus. Jau vaikų darželiuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose suvienodinamos visų auklėjimo galimybės. Jei gabesni ir silpnesni vaikai atskiriami, tai duoda itin blogų ugdymo rezultatų. Labai svarbu, kad tokio amžiaus skirtingų gabumų vaikai mokytųsi kartu vienoje grupėje.
Žinoma, tai reiškia, kad procesas tampa šiek tiek lėtesnis, bet taip išlaikoma sistema: ne tokiems gabiems leidžiama išsilaikyti grupėje, o gabesniems – suteikiami labai stiprūs baziniai gebėjimai. Šitaip neprarandame grupėje nei vienų, nei kitų. Taigi suformuojami tvirti mokymosi pagrindai – jie leidžia lengviau orientuoti į tolesnį mokymąsi.
VEIDAS: Ar toks visiems vienodų galimybių principas galioja iki pat vyresnių klasių?
E.S.: Tai privalu devynmetei mokyklai. Ją baigę, jaunuoliai turi apsispręsti, ar eis į gimnaziją, ar į profesinę mokyklą. Bet iki to laiko stengiamasi išlaikyti kiekvieną moksleivį, siekiama, kad klasė išliktų, kol baigsis laikas, per kurį įgijo vidurinį išsilavinimą, neskirstant vaikų pagal sugebėjimus.
Žinoma, tam tikras skirstymasis vyksta pagal tai, kokias pasirenkamąsias disciplinas ar užsienio kalbas vaikas renkasi mokytis, bet tai vyksta kiek vyresnėse klasėse.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m