Naujai prisaikdintas nuosaikiųjų pažiūrų Irano prezidentas Hassanas Rouhani žada išvaduoti Iraną iš tarptautinės izoliacijos ir būti tarpininku tarp konfliktuojančių grupių valstybės viduje. Ar pavyks šiam dvasininkui išvesti Iraną iš sudėtingos padėties?

Vyriausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei pabučiuoja Hassaną Rouhani į žandą, o šis – dvasininko religinio apdaro kampą. Taip rugpjūčio 4 d. buvo prisaikdintas naujasis Irano prezidentas. Nuosaikių pažiūrų kandidatas, laviruojantis tarp radikalių konservatorių, siekiančių išsaugoti esamą sistemą ir sustiprinti islamo vaidmenį joje, ir liberalių reformistų, kurie kovoja dėl didesnės laisvės ir demokratijos, rinkimų dieną nustebino pasaulį laimėdamas jau pirmajame ture.
Vakarų pasaulis nuo pat rinkimų, kurie vyko birželio 14-ąją, stebi kiekvieną naujojo prezidento žingsnį ir tikisi, kad su juo pavyks rasti bendrą kalbą svarbiausiais klausimais. O štai Izraelis ragina „atmerkti akis” ir suprasti, kad naujasis šalies vadovas pokyčių nežada ir tęs buvusio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado ekstremistinę politiką.
Nors tarptautinių santykių bei Artimųjų Rytų ekspertai esminių pokyčių nesitiki, tam tikrų teigiamų ženklų, kad tarp Vakarų ir Irano gali užsimegzti dialogas, esama.

Ribotos prezidento galios

Nuo 1979 m. Irano revoliucijos, kai šalies santvarka iš konstitucinės monarchijos buvo pakeista į teokratinę, islamo principais ir įstatymais grindžiamą respubliką, didžiausią galią čia turi aukščiausiasis dvasinis vadovas. Jie porevoliucinio Irano istorijoje tebuvo du – revoliucijai vadovavęs ajatola Ruhollah Khomeni, valdęs iki 1989 m., ir po jo atėjęs dabartinis lyderis A.Khamenei.
Ajatola Irane yra vyriausiasis kariuomenės vadas, todėl vienintelis gali paskelbti ar nutraukti karą. Jis taip pat skiria asmenis į pagrindinius valstybės vadovų postus, pavyzdžiui, šešis iš dvylikos Sergėtojų tarybos narių (o ši taryba turi nemažą galią). Taip pat jis skiria vadovus ir į tokius postus, kaip Irano valstybinė televizija ar radijas. Todėl dar prieš rinkimus pagrindinė Vakarų spauda prognozavo, kad po Irano prezidento rinkimų nebus jokių pokyčių. Kaip praneša „International Herald Tribune”, prieš pat rinkimus kalbėdamas karo akademijoje A.Khamenei pareiškė, kad „geriausias prezidentas yra tas, kuris galingai pasipriešins priešui ir pavers islamo valstybę tarptautiniu pavyzdžiu visiems engiamiems pasaulio žmonėms”.
Vokietijos savaitraščio “Spiegel” analitiko Dieterio Bednarzo teigimu, ajatola padarė milžinišką klaidą, kai 2009-ųjų rinkimuose leido kandidatuoti daugiau laisvės ir demokratijos žadantiems politikams. “Po trijų dešimtmečių turbanus dėvinčių ajatolų valdymo net mažas laisvės jausmas paskatino milijonus rinkėjų eiti balsuoti, o vėliau – į gatves protestuoti”, – teigia D.Bednarzas. Todėl prieš šiuos rinkimus vyriausiasis vadas jau pasistengė, kad prezidento postą užimti siekiantys kandidatai būtų jam palankūs.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus, Irano prezidentas vadovauja vyriausybei ir yra antras asmuo po vyriausiojo vado. Todėl itin svarbu, kokį ajatolos A.Khamenei palaikymą turės naujasis prezidentas.
Primenama, kad H.Rouhani yra dvasininkas, todėl jam, kitaip nei jo pakeistam M.Ahmadinejadui, islamas rūpi kur kas labiau – tai gali padėti rasti bendrą kalbą su ajatola. „Anksčiau šie vyrai (A.Khamenei ir H.Rouhani) kartu dirbo nacionalinio saugumo srityje, tačiau, išskyrus tai, jų santykiai yra neaiškūs”, – pabrėžia žurnalas „The Economist”.
Ypač svarbu, kad H.Rouhani nusiteikęs permainoms… bent jau žodžiais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.