"Veido" archyvas

Pagal oficialią statistiką, pernai kontrabandos sulaikymo mastai buvo didesni nei užpernai, šiemet – didesni nei pernai. Vyriausybė deklaruoja, kad traukti iš šešėlio žadėtą papildomą milijardą sekasi. Tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas pasiekė pastarųjų keliolikos metų rekordą – siekia apie 28 proc., o sociologams 60–65 proc. piliečių sakosi ne tik toleruojantys kontrabandinių prekių pirkimą ir vartojimą, bet ir patys tai yra darę. Tad ar egzistuoja objektyvių rodiklių, kad kova su kontrabanda duoda apčiuopiamų rezultatų? To klausiame Muitinės departamento generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus.

A.Š.: Atlikti tyrimai rodo, kad legaliai parduodamų cigarečių kiekiai stabilizavosi ir pamažu didėja. Iš šešėlio atkovota 2 proc. tabako rinkos. Tai pagrindinis pamatuojamas Muitinės darbo rezultatas. Beje, būtent cigaretės laikomos pagrindiniu kovos su kontrabanda indikatoriumi, nes, pavyzdžiui, degalų rinkoje galima persiorientuoti prie kitų jų rūšių. Pernai sulaikėme rekordinį skaičių cigarečių – 211 mln. vienetų, šiemet dar daugiau. Yra ir netiesioginių rodiklių: kontrabandinis pakelis cigarečių pabrango maždaug litu. Tai rodo, kad ir nelegalioje rinkoje, kurioje taip pat galioja pasiūlos ir paklausos principas, yra tam tikra įtampa, pasiūla mažėja, todėl kyla kainos.

Finansų ministerija skelbia, kad mokesčių surinkimo rodikliai pirmąjį ketvirtį gana teigiami. Taigi teigiamų tendencijų esama. Jos dar nėra tiek optimistiškai nuteikiančios, kad galėtume džiaugtis pasiektais rezultatais, bet nenorėčiau ir sutikti, kad šešėlinė ekonomika auga.

O sociologinės apklausos, per kurias piliečiai demonstruoja toleranciją kontrabandai, rodo ir įtemptą socialinę padėtį valstybėje, nes žmonės nori įsigyti pigesnių prekių, nepaisydami, kad taip pažeidžia teisinius aktus. Bet tai nepateisinama, nes tokiu atveju reikėtų pateisinti ir kitus daromus nusikaltimus, jei jų atvejais kažkas kažko neturėjo. O šešėlinėje ekonomikoje galioja tie patys dėsniai: jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Kontrabandinių prekių bandoma gabenti daugiau ir dėl kainų skirtumo su Lietuva besiribojančiose Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

VEIDAS: Kokios priemonės leidžia atkovoti iš šešėlio tą milijardą ir kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau?

A.Š.: Muitinei paskirta koordinuoti visų institucijų kovą su kontrabanda, tad ypatingą dėmesį ėmėme skirti tarnybų bendradarbiavimui, kad būtų galima atsekti visą nelegalaus verslo grandinę. Dauguma kitų taikomų priemonių – tos pačios kaip ir anksčiau, tik dabar milijardas iš šešėlio įvardytas kaip pamatuojamas rezultatas. Muitinė sustiprino per valstybės sieną atvykstančių asmenų ir transporto priemonių tikrinimą pasienio postuose – tam padidintas postuose dirbančių pareigūnų skaičius, krovininiams automobiliams tikrinti efektyviai naudojamos rentgeno kontrolės sistemos, daug dėmesio skiriame rizikos valdymo sistemai, operatyvinei veiklai.

VEIDAS: Ar būtų efektyvu, kaip yra siūloma, riboti degalų kiekį per sieną važiuojančių automobilių bake?

A.Š.: Manau, taip. Dabar asmuo automobiliu į ES gali įvežti neapmokestintą pilną baką degalų ir 10 litrų kanistre, tačiau ši lengvata taikoma tuomet, kai prekės įvežamos nereguliariai. Bet ar galima sakyti – nereguliariai, kai valstybės siena pervažiuojama du kartus per dieną, o, pavyzdžiui, vienas automobilis “VW Passat” vasarį valstybės sieną kirto 57 kartus. Su kitomis institucijomis keičiamės informacija tikrindami, ar žmogus važinėja į kitą šalį darbo reikalais, o gal užsiima nelegalia degalų prekyba. Tokiu atveju degalai turi būti apmokestinti. Dažniausiai taip jie vežami vilkikais. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, tikrindami krovininius automobilius, nustatėme 1632 degalų gabenimo pažeidimus. Pažeidėjai sumokėjo 230 tūkst. Lt mokesčių.

VEIDAS: Prezidentė siūlė bausmes už kontrabandą griežtinti dešimteriopai, Seimas su tuo nesutiko. Jūs už griežtesnes ar švelnesnes bausmes?

A.Š.: Bausmės turi būti adekvačios daromos nusikalstamos veikos žalai. Pagal paskirtus teismo įsiteisėjusius sprendimus, viena vidutinė bauda 2009 m. buvo 14 tūkst. Lt, o užkardytos žalos vienoje sulaikytoje siuntoje – 240–250 tūkst.; pernai žala siekė – 500 tūkst. Lt, tačiau bauda ta pati – 14 tūkst. Lt. Beje, valstybei atlikti vieną ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos kainuoja apie 75 tūkst. Lt. Seniai siūlėme griežtinti bausmes. Manau, priėmus du labai svarbius kovos su kontrabanda teisės aktus – dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir sugriežtinus bausmes už kontrabandą, pasiektas kompromisas.

VEIDAS: Pagaliau susemta kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus vadovaujama cigarečių kontrabandininkų grupuotė, įtariama, padariusi valstybei apie 11 mln. Lt žalą. Tačiau ar daug kontrabandininkų pasodinami už grotų?

A.Š.: Pasodinama nemažai, gal ne vien už kontrabandą. 2010 m. muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus, 20 proc. daugiau nei 2009 m., baigti ikiteisminiai tyrimai 79 baudžiamosiose bylose, kurios perduotos į teismą surašius kaltinamąjį aktą arba baudžiamuoju įsakymu. Šiose bylose įtarimai pareikšti 116 asmenų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį jau pradėta 60 tyrimų. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadaliu padaugėjo tyrimų dėl tabako gaminių, trečdaliu – dėl narkotinių medžiagų, dvigubai – dėl transporto priemonių kontrabandos. Ikiteisminiai tyrimai šiemet baigti 34 baudžiamosiose bylose, į teismą perduoti 43 asmenys.

VEIDAS: Vyriausybės vadovams reguliariai surengiate lyg ir parodomąsias akcijas, bet po jų ir vėl į viešumą išlenda skandalingi faktai, kaip patys muitininkai talkina kontrabandininkams. Ką jau kalbėti, jei kontrabandininkai gali pavogti sulaikytą vilkiką su cigaretėmis iš muitinės teritorijos, kaip pernai nutiko Panemunės poste.

A.Š.: Muitinėje pasitaiko garbės nedarančių įvykių. Panemunės posto ir pamainos viršininkai atleisti iš tarnybos, eina į pabaigą ikiteisminis tyrimas, vienam pareigūnui pateikti įtarimai dalyvavus šioje vagystėje. Muitinėje jis nebedirba. Kiekvienos žinybos uždavinys išaiškinti nesąžiningus asmenis savo institucijoje, pašalinti iš tarnybos, nubausti. Štai pašalinome iš tarnybos Muitinės kriminalinės tarnybos vadovo pavaduotoją, kuris palaikė gana sudėtingus santykius su kontrabandininkais.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktas 21 tarnybinis patikrinimas, po kurių trylikai muitinės pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus buvo išaiškintas 61 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo ir kt.) atvejis, nustatyti 106 šias veikas padarę muitinės pareigūnai. Šiais metais ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įteikti aštuoniems pareigūnams. Beveik visi šie atvejai nustatyti pačios muitinės tarnybų.

Tačiau kova su korupcija – ne vien nusikalstamų veikų išaiškinimas. Ji prasideda nuo prevencijos, diegiant elektronines kontrolės priemones, deklaravimą, įvairias rizikos valdymo programas, stiprinant vidurinės grandies vadovų vadybines kompetencijas, kuriant motyvacijos sistemas, vykdant pareigūnų rotaciją.

VEIDAS: Ar gali kova su kontrabandininkais būti sėkminga, jei jie greičiausiai turi užtarėjų tarp teisėsaugos, muitinės grandžių vadovų, politikų? Štai Kalvarijos policijos pareigūnai buvo verčiami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos. O kaip jaučiatės, kai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja asmuo, kuriuo nepasitikinti viešai pareiškė Seimo pirmininkė, kai išgirdo, ką apie jį pasakoja Pagėgių gyventojai?

A.Š.: Kaip teisėsaugos institucija, laikomės Konstitucijoje įteisinto principo: kol žmogaus kaltė neįrodyta, jis nekaltas. Žinoma, neatmetama galimybė, kad iš kontrabandos gaunamas pelnas gali būti panaudojamas įvairioms įtakoms finansuoti. Tai tiria tam tikros institucijos.

VEIDAS: Praktiškai visi pasienio gyventojai žino, kas užsiima kontrabanda, o turgavietės pilnos akivaizdžiai kontrabandinių prekių. Ar Jūsų tai neglumina?

A.Š.: Tarp žinojimo ir įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, gana didelė praraja. Mes dėkingi visuomenei už informaciją. Beje, anoniminės informacijos kiekis net padvigubėjo, ir ypač pasitvirtinančios. Vadinasi, nemažai visuomenės daliai tai rūpi. Antra vertus, gali susidaryti įvaizdis, kad turguose pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, bet patikrinimai rodo, kad didžioji jų dalis – įvežtos legaliai, sumokėjus mokesčius.

VEIDAS: Kas padėtų pasiekti realų lūžį kovojant su kontrabanda?

A.Š.: Nėra sudėtinga apsijuosti Kinų siena, bet tada verslui būtų sunku gabenti ir legalias prekes. Kontrolės ir verslo interesų balansą padėtų pasiekti daugiau modernių techninių priemonių. Tikiuosi, kad tam bus specialiai skirta lėšų ir iš ES fondų, nes išorinė ES siena turėtų būti ir kitų ES valstybių galvos skausmas: juk jei kontrabanda pateks per Lietuvos sieną, ji nukeliaus ir į kitas valstybes.

Be abejo, kontrabandą sumažintų pagerėjusios ekonominės sąlygos ir visuomenės sąmoningumas. Kai Lietuvos piliečiai supras, kad kontrabandinių prekių pirkimas ir vartojimas yra žalingas sau, kaip valstybės piliečiams, kova su kontrabanda palengvės.