Vaikų darželis
Žinokite, kad tėvams atsiplėšti nuo mažylio netgi sunkiau, nei jam – nuo jūsų…
Kiekvieną vasarą daugybės tėvų širdyse apsigyvena jauduliukas, nes artėja diena, kai vaikas iškeliaus į darželį. Mažasis taip pat jaudinasi… Mažiems vaikams nepatinka kaita. Ypač, kai ta kaita reiškia palikti namus, tėvelius, įprastą dienos ritmą pakeisti kitu. Todėl išėjimas į darželį yra procesas, kuriam jūs turite pasiruošti ir kurį turite išgyventi, o ne vienos dienos įvykis.
Pradėkite nuo pokalbių apie darželį. Neužtenka pasakyti: “Už penkių miegelių eisime į darželį”. Pasakokite vaikui, kokius jis žais žaidimus, su kokiais vaikais susitiks, kaip jūs kasdien ateisite jo pasiimti ir t.t. Tik neperlenkite lazdos! Juk kai važiuojate pas močiutę arba atostogauti, vaikui pasakojate, ką darysite, tačiau jo neklausiate kas penkiolika minučių, ar jis svajoja ten važiuoti, ar ne? Todėl neklauskite to ir apie darželį. Be to, nežadėkite to, ko jūs nekontroliuojate (kad jis ten susiras daug draugų). Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad vaikui reikia atskleisti visą tiesą ir pasakoti jums žinomas nemalonias darželio istorijas: būkite ramus ir skleiskite pasitikėjimą, kad darželyje bus viskas normalu. Vaikui bus smagu ir gera, jei pasidalysite savo gerąja darželio patirtimi: papasakokite, kad ir jums iš pradžių buvo nedrąsu, papasakokite, kaip pirmas išmokote skaityti, kaip su draugais žaidimų aikštelėje ieškojote lobio ir pan.
Iš mažo – tapti didesniu
Ugdykite tuos gebėjimus, kurių mažyliui darželyje prireiks. Paskubėkite atpratinti nuo sauskelnių, išmokykite laikytis paprastų, jo amžiui tinkamų taisyklių – susitvarkyti drabužėlius, nusinešti indus. Be to, stenkitės pastebėti tas akimirkas, kai vaikas elgiasi taip, kaip yra pageidaujama darželyje, ir nepamirškite jo pagirti. Pvz., pamatę, kad jis pasidalina žaislą su broliu, pasakykite: “Brolis taip nudžiugo! Neabejoju, kad tavo naujieji draugai darželyje irgi džiaugsis, kai tu su jais pasidalinsi”. Šitaip vaikas pamažu įsisąmonins, ko iš jo bus tikimasi darželyje. Dar vis galima perskaityti straipsnių apie tai, kad nereikia vaikų pergirti. Aš asmeniškai manau, kad konkrečių pagyrų už konkretų pageidautiną elgesį niekada nėra per daug!
Apsilankykite darželyje!
Padarykite tai su mažuoju likus kelioms savaitėms iki darželio lankymo pradžios. Pažįstant aplinką, lengviau joje adaptuotis. Susitarkite su auklėtoja, kad jūs ateisite ir pabūsite, pvz., vaikams žaidžiant lauke. Kitą kartą ateikite ir tyliai pasėdėkite grupėje “Ryto rato” metu. Žodžiu, keletą kartų apsilankykite, kad vaikas pajustų, jog ši erdvė – saugi. Galite atkreipti mažylio dėmesį į tai, kas yra grupėje, ką veikia vaikai ir ką galės veikti jis. Jeigu jūsiškis mėgsta skaityti knygeles, apžiūrėkite grupės bibliotekėlę. Pirmą dieną ateidamas vaikas gali atnešti ir padovanoti darželiui keletą knygelių! Jeigu jūsų vaikui patinka piešti, parodykite, kur yra piešimo priemonės.
Be to, į savo keliones vis įtraukite atsitiktinį pravažiavimą pro darželį. Važiuodami pro šalį vis atkreipkite vaiko dėmesį: Ar matai – važiuojame pro tavo darželį?
Nepaprastai naudingas yra vaiko išankstinis susitikimas su auklėtoja. Susitarkite susitikti, pvz., prieš pat dienos pabaigą, kai jau beveik visi vaikai pasiimti ir nebevyksta aktyvi veikla. Leiskite pedagogui pakalbinti jūsų vaiką ir neatsakinėkite už jį. Tiesiog būkite šalia, o jiems leiskite užmegzti savą ryšį. Prieš vaikui savarankiškai pasiliekant darželyje, priminkite sutiktos auklėtojos vardą bei tai, kad jie jau buvo susitikę ir smagiai leido laiką.
Ne darželis prie jūsų taikysis…
Susitaikykite su tuo, kad darželio rutina taps pagrindine vaiko gyvenime. Taigi iš anksto pasistenkite jos elementus įtraukti į savo kasdienybę. Tarkime, pavakarių valgymą. Arba piešimą tik piešimo kampelyje. Atrodo, smulkmena, tačiau vaikui darželyje bus daug lengviau prisitaikyti, jei taisyklės namie ir darželyje bus panašios. Jeigu į darželį reikia ką nors atsinešti (o paprastai reikia), važiuokite apsipirkti drauge. Vaikui bus daug smagiau, jei darželyje persiaus savo išrinktomis šlepetėmis. Žodžiu, išnaudokite visas galimybes, kai galite vaikui parodyti, kad darželis yra smagu dėl vienų ar kitų priežasčių – net jeigu tai yra tik proga įsigyti naujas šlepetes!
Likus kelioms savaitėms iki darželio pradžios, keletą kartų per savaitę vaiką palikite tai seneliams, tai auklei, tai draugams. Tas kelias savaites darykite tai dažniau nei įprastai. Taip vaikas pratinsis būti be jūsų, prie kitų žmonių taisyklių bei vis geriau supras, kad jūs visada grįžtate (nes didžiausia būsimų darželinukų baimė – kad tėvai gali negrįžti).
Atsisveikinimo ritualas
Svarbu, kad tai būtų būtent ritualas. Pavyzdžiui, susitarkite, kad apsikabinsite tik keturis kartus arba duosite tik tris bučiukus. O gal perskaitysite drauge ant kilimėlio vieną knygelę? Aš vis tėvams kartoju, kad jokiu būdu nepabėgtų vaikui nusisukus!!! Nedarykite to nei pirmą, nei antrą dieną, nei po mėnesio. Juk nenorite, kad vaikas galvotų, jog brangūs jam žmonės gali tiesiog… išnykti? Net jeigu vaikas verkia, ryžtingai jį pabučiuokite, nustumkite savo ašaras į nematomą kampelį, o vaikui nusišypsokite, atiduokite jį auklėtojai į glėbį ir eikite. Bet atsisveikinkite. Ir patikinkite, jog tikrai grįšite!
Būkite kantrūs
Yra vaikų, kurie pripranta prie darželio per keletą dienų (turim net du tokius vaikus namuose), yra ir tokių, kurie pratinasi ir verkia keletą metų (turim ir tokį vieną), tačiau duokite vaikui bent šešias savaites. Prisimenu, net keletas mano pažįstamų vėliau stebėjosi, kad aš taip taikliai pasakiau, jog adaptacija užtruks maždaug 6–8 savaites. Tačiau čia joks stebuklas – juk daugybė mokslininkų jau ne vienus metus atlieka įvairius tyrimus ir gali pasakyti, kas yra maždaug norma! Jeigu jūsų vaikas ima verkti, kai ateinate jo pasiimti, neišsigąskite: tiesiog jis atpalaiduoja savo emocijas, nerimą, nes labai apsidžiaugia, kad jūs atėjote!
Pirmoji diena – šventė!
Būtina pirmąją išėjimo į darželį dieną paversti ypatinga. Pirmasis kartas, kai vaikas iškeliauja iš jūsų glėbio į pedagogo, yra net svarbesnis už tą rugsėjo pirmąją, kai jis eis į pirmą klasę. Pasistenkite sukurti savo rugsėjo pirmosios tradiciją. Kai aš buvau maža, mano abu tėvai visada pasiimdavo laisvadienį ir mes keliaudavome į “Neringos” restoraną: kalbėdavome apie rugsėjo pirmosios šventę ir apie tai, kokių metų tikiuosi – būdavo nepaprastai smagu. Dabar su savo vaikais irgi turime tokią tradiciją. Jeigu negalite pasiimti laisvadienio, kiekvienais metais galite vienodai nusifotografuoti, išsikepti “rugsėjo pirmosios” pyragą, kartu valgyti ypatingus pusryčius ir panašiai.
Kas tėveliams atrodo smulkmenos…