Lietuvos kino rinkos senbuviai ir naujokai turėtų būti patenkinti sėkminga šių metų pradžia. Per du pirmus mėnesius jie iškepė patį gardžiausią visų laikų pyragą su 3D razinomis ir nacionalinių saldėsių glajumi.

Rekordinių 2008-ųjų sausį ir vasarį užfiksuotos pajamos šiemet pagerintos 125 tūkst. Lt. Iki visiškos laimės trūksta tik šiek tiek suaktyvinti bilietų prekybą, nes kol kas 70 tūkst. žiūrovų sumažėjusį lankomumą kompensuoja didesnės kainos (visi trimačiai seansai Lietuvoje yra 4 Lt brangesni už tradicinio formato filmus).

Iš esmės teigiamiems pokyčiams išgražėjusioje rinkoje daugiausiai įtakos turėjo du veiksniai – lyg ant mielių augantis 3D erdvinio kino populiarumas ir neregėtas lietuviško filmo pasirodymas. Net keturiolika savaičių neblėstantis “Įsikūnijimo” fenomenas ir nacionalinius rekordus gerinanti beprotiškoji komedija “Zero 2″ išvijo panelę Krizę iš komercinio kino sektoriaus.

Dar prieš metus viso pasaulio rodytojai nedrąsiai vertino trimačio kino galimybes, neskubėjo tikėti garsiausių prodiuserių stebuklingais pažadais ir ramiai laukė, kaip seksis bandomuoju triušiu apsimetusiam ir milžiniškomis investicijomis surizikavusiam novatoriškų technologijų išradėjui Jamesui Cameronui. Dabar jau aišku, kad avatariškoji revoliucija ne tik pasiteisino, bet ir viršijo pačius nerealiausius lūkesčius bei apmalšino piratavimo viruso plitimą.
Pačių skambiausių pagyrimo žodžių nusipelnantį “Įsikūnijimą” kino teatruose žiūrėjo tikriausiai visi interneto jūroje naujausius filmus nelegaliai žvejojantys vagišiai. Šis pergalingas faktas atsiliepė finansiniams rezultatams, ir mes galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime pirmąjį komercinį kūrinį, sugebėjusį surinkti 1 mln. eurų pajamas ir nesiruošiantį mažinti savo apetito.

Avatariškos revoliucijos padariniai

Unikalus pasirodymas perrašė lietuviškos kino rinkos madas ir pakeitė Marijos žemės žiūrovų įpročius. Dabar kino rodytojai sprendžia galvosūkius, kaip kuo greičiau įsirengti daugiau 3D projektorių kitose salėse, nes esamose jau sunkokai telpa erdvinio kino pramogą skleidžiantys reginiai. Padidėjus paklausai nusipirkti techniką nėra taip paprasta. Niekas nesitikėjo, kad “Įsikūnijimą”, šiam pasiekus patį jėgų žydėjimą, teks patraukti iš didžiosios salės, kurios prireikė Timo Burtono “Alisos Stebuklų šalyje” premjerai.

Holivudas taip pat nemiega ir sparčiai gaudo naujų tendencijų vėjus, tad per artimiausius mėnesius tikrai sulauksime griausmingos 3D audros. Pelningiausio visų laikų filmo paskatinti prodiuseriai mikliai adaptuoja fantastinius veiksmo trilerius ir nuotykinius epus: biblinio “Titanų susidūrimo” prodiuseriai užvėlino startą, kad pagerintų dieviškus mūšius erdviniais efektais, ir netgi seras Ridley Scottas užsisvaigo mintimi, kad gladiatoriškąjį “Robiną Hudą” su Russelu Crowe bus efektingiau žiūrėti su akiniais.

Artimiausiu metu išsvajoto 3D projektoriaus sulauks kino centras “Forum Cinemas Akropolis”, tad “Įsikūnijimas” (215 tūkst. žiūrovų) turės daugiau galimybių pasivyti “Titaniką” (247 tūkst. žiūrovų), “Ledynmetį 3″ (232 tūkst.) ir “Simpsonų filmą” (219 tūkst.) pagal parduotus bilietus.

Statistikos lentelės išduoda, kad Lietuvos žmonės jau įprato prie 3D vilionių ir vis dažniau renkasi būtent tokią versiją. Praėjusią žiemą naują pramogą jie vertino atsargiai ir ilgokai abejojo, ar tikrai verta už bilietą mokėti brangiau, jeigu tik pasitaikydavo alternatyva rinktis. Šuniška animacinė komedija “Boltas” prie išreklamuotų trimačių kauliukų prisikvietė tik 37 proc. auditorijos. Vasarą ažiotažinio antplūdžio sulaukęs karštasis “Ledynmetis 3″ lankomumo rezultatus pagerino iki 42 proc., nes didesnė dalis žiūrovų vis dėlto nusprendė, kad Vytauto Šapranausko žebenkštiškojo šou galima klausytis stebint normalią versiją be akinių. Bet į Pandoros planetą “Įsikūnijime” išsiruošė jau 67 proc. akiniuotųjų lietuvių, o prie panašaus pasidalijimo artėja ir “Alisa Stebuklų šalyje”.

Matome, kad per pastarąjį pusmetį susidomėjimas 3D kinu ūgtelėjo net 25 proc., o tai reiškia, kad rinkos dalyviai gavo daugiau pajamų dėl bilietų kainų skirtumo.

Tautinio dubliažo perliukų jau per mažai

Taigi lietuviškos rinkos augimo perspektyvos nuo šiol priklausys ne tik nuo tautiškai dubliuotų animacinių komedijų visai šeimai, kai vaikai atsivesdavo į kiną tėvus ir taip dukart ar net triskart padidindavo išperkamų bilietų kiekį. Ryškias tendencijas diktuos prie trimatės erdvės efektingai priderintas vaidybinis kinas. Jis vilios prie kasų vis daugiau interneto piratų, negalėsiančių gauti adekvataus įspūdžio nemokamai, ir mažiausių kino gerbėjų, kurių pasitenkinimui vien kokybiško lietuviško įgarsinimo nebeužteks.

Išskirtinės vaizduotės burtininko T.Burtono kūriniai dar niekada nebuvo taip masiškai žiūrimi Lietuvoje. Anksčiau rodyti filmai “Beždžionių planeta”, “Raitelis be galvos”, “Svynis Todas”, “Mano gyvenimo žuvis” ir “Čarlis ir šokolado fabrikas” bendromis jėgomis sukaupė 793 tūkst. Lt. Šią kartelę “Alisa Stebuklų šalyje” peršoko per dvi savaites, nes naujosios 3D fantazijos reklaminius klipus įsidėmėjo “Įsikūnijimo” draugai, vaikus suviliojo lietuviškas dubliažas, aktoriumi Johnny Deppu susižavėję tautiečiai ir ištikimybę režisieriui parodė jo tikriausi gerbėjai. Keturių skirtingų auditorijos grupių žiūrovai garantavo platintojams džiaugsmąją dieną pergalei švęsti.

Tačiau filmas “Princesė ir varlius” džiaugsmos dienos nesulaukė. Šis lietuviškai fenomenaliai dubliuotas animacinis miuziklas surinko lyg ir solidžius 604 tūkst. Lt, bet tikriausiai nuliūdino daug darbo įdėjusius platintojus, nes iš tokio kalibro auksinės žuvelės buvo tikimasi dar vieno milijono. Filmas paliko neišdildomų įspūdžių daugeliui jį mačiusiųjų ir atskleidė dainininkės Jurgos Šeduikytės talentą dubliuoti importinius personažus, bet pakylėtos rekomendacijos neužkabino žiūrovų ir neprivertė ateiti į kiną antrą kartą. Taip galėjo atsitikti todėl, kad tauta jau įprato prie kompiuterinės animacijos vaizdelių ir 3D erdvinių efektų. Parduoti senamadiškais metodais ranka nupieštą mielą filmuką pasidarė daug sunkiau, nes šiuolaikiniai vaikai jau nenori žvalgytis į praeitį ir pageidauja gauti kažką panašaus, ką pasiūlė “Ledynmetis” ir “Šrekas”.

Nacionalinio kino pažiba

Tautinės komedijos “Zero 2″ prodiuseriams ir platintojams net aštuonias savaites pavyko didvyriškai apsisaugoti nuo ilgų vagišių rankų. Griežčiausiu ir nepalankiausiu reitingu “S” įvertintas filmas rekordines pajamas susikrovė dėl labai palankių atsiliepimų ir negalėjimo parsisiųsti nelegalių kopijų. Per premjerinį savaitgalį Emilio Vėlyvio kūrinys šiek tiek nusileido Mario Martinsono “Nereikalingiems žmonėms” pagal trijų dienų startinį rezultatą, bet po to taip smarkiai įsibėgėjo, kad pagal surinktas pajamas išsišokėliškai aplenkė abu Algimanto Puipos režisuotus filmus “Nuodėmės užkalbėjimas” ir “Dievų miškas”.

Garbingojo veterano laimėjimų sąraše dar liko vienintelis rekordas – “Dievų miškui” priklauso geriausio lankomumo rezultatas, nes jį 2005 m. rudenį pamatė 71 tūkst. patriotiškai nusiteikusių žiūrovų. Tačiau neįtikėtinu pardavimu stebinantis “Zero 2″ begėdiškai nusitaikė atimti iš A.Puipos ir šį titulą. Per Nepriklausomybės Akto pasirašymo šventinį savaitgalį E.Vėlyvio komedija tapo pirmuoju lietuvišku filmu, surinkusiu daugiau nei 900 tūkst. Lt. Iki lankomiausio nacionalinio kūrinio rekordo kovo 15-ąją jam buvo likę tik 3 tūkst. bilietų.

Bet pačiu svarbiausiu momentu drakoniškos apsaugos sienos neatlaikė piratų atakų ir nelegali filmo kopija pasirodė nekaltus avinėlius teismuose vaizduojančios vagių irštvos valdose. Bus įdomu stebėti, kaip šis niuansas paveiks tolesnį “Zero 2″ maršrutą pirmojo tautinio milijono link.