BFL

Pastaraisiais metais Lietuvoje įsivyrauja priešiškumas žmogaus teisėms, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

“Įsivyrauja ne tik nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet priešiškumas joms”, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį dėstė žmogaus teisių gynėjas.

Spaudos konferencijoje pristatydamas instituto parengtą Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2009-2010 metais apžvalgą, H. Mickevičius apgailestavo, kad kalbėjimas apie žmogaus teises Lietuvoje esą pasidarė nepopuliarus, o apie jas kalbantys žmonės laikomi susireikšminusiais. Jis pabrėžė, kad prieita “vertybinė kryžkelė”, ir kad demokratija be žmogaus teisių – neįmanoma.

H. Mickevičiaus teigimu, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje nustojo gerėti įstojus į Europos Sąjungą (ES).

“Jinai blogėja ryškiai nuo 2004 metų, kai įstojome į ES. Galbūt paradoksas kažkam pasirodys, bet tai yra dėsninga, nes nustojo veikti bet kokie monitoringai, bet kokie politinio spaudimo mechanizmai. Tas, kas buvo padaryta iki tol, norint įstoti į vienokią ar kitokią organizaciją, jau po to nereikėjo to daryti. Bet koks darbas sustojo, prasidėjo stagnavimas, o kažkur nuo 2008 metų labai ryškiai matyti regresas”, – dėstė jis.

Apžvalgai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje minėti tokie žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai, kaip galimas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų veikimas Lietuvoje, didėjantis kalinių skaičius, lemiantis kalinimo įstaigų perpildymą, nepakankamos teisinės galimybės ginti nuo smurto nukentėjusius vaikus, sudėtingas įsivaikino procesas ir didelės investicijos į institucinę vaikų bei suaugusiųjų globos struktūrą, užuot skatinus alternatyvas, neva nepagrįstai ribojama susirinkimų teisė ir tiesioginės demokratijos iniciatyvos, tokios kaip referendumai, įvairūs nesantaikos pasireiškimai.

Lietuvos teisinė sistema sukritikuota ir už tai, kaip nagrinėta čečėnų Gatajevų, nuteistų dėl smurto prieš globotinius, byla, ir kaip vyksta terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės teismo procesas.

Pasak instituto valdybos pirmininko Dainiaus Pūro, Lietuvoje prieš 20 metų savaime suprantama buvo tai, kad valstybės misija yra ginti kiekvieną pilietį, o ypač silpniausius, labiausiai pažeidžiamus žmones, tačiau dabar jis sakė to pasigendantis. Esą prieš dešimtmetį Lietuva buvo pavyzdys kitoms šalims pagal kuriamus pagalbos vaikams, šeimoms, žmonėms su negalia, paaugliams su problemomis, psichikos ligoniams modelius, o dabar – atsilieka.

“Dabar atsirado moralizuojanti politika, jau į įstatymus dedamas žmonių, šeimų rūšiavimas, tarp eilučių galima suprasti, kad reikia būti geriems, ir tada valstybė jus rems. Jeigu jūs būsite nepakankamai geri, tai valstybė nebūtinai jus turi remti. Taip garsiai neparašyta įstatymuose, bet iš atsakingų politikų, ideologų praslysta pasisakymai, sakykime, apie vienišas motinas, kurios pačios kaltos, kad jų vaikas neturi tėvo. Suprask, valstybė neturėtų tokių remti, nes tada daugiau motinų taps vienišos”, – ironizavo D. Pūras.

Kitu neigiamu pavyzdžiu jis nurodė investicijas į vaikų, neįgaliųjų globos namus – esą valstybė taip gina savo įstaigas, o ne žmogaus teises.

“Tai yra ekonomiškai neefektyviausias ir labiausiai pažeidžiantis žmogaus teises modelis. Dabar jau ir Europos Sąjungos fondai panaudojami šitam modeliui stiprinti atsisakant investuoti į alternatyvas, kad žmonės mokytųsi gyventi laisvėje”, – dėstė jis.

D. Pūro vertinimu, Lietuva, užuot pasinaudojusi kitų šalių gera patirtimi, bando išrasti “kažkokį ypatingą dviratį”.

Instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė savo ruožtu išsakė viltį, kad neseniai vykusio visuotinio surašymo duomenys galėtų “pažadinti valdžią”.

“Faktas yra, kad žmonės išvažiuoja ne ieškoti darbo, o bėga (…) Man atrodo, kad reikėtų tiesiog suprasti – kol mes nepripažinsime, kad mūsų visuomenė gyvena smurto kultūroje, ir kuo pažeidžiamesnis yra žmogus, tuo labiau jis nukenčia (…), tol mes ir negalėsime nieko padaryti. Taip sėkmingai veikia anoniminių alkoholikų klubai – jie pirmiausia padeda žmogui pripažinti, kad jis turi problemą, ir tada gali ją spręsti”, – per spaudos konferenciją sakė ji.

D. Šakalienė ragino visų pirma nustoti painioti sąvokas.

“Kol kas painiojama vaiko gerovės sąvoka, šeimos, tradicinių vertybių ir panašios koncepcijos su elementariais vaiko apsaugos dalykais”, – pavyzdį pateikė ji.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatyta Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga – jau šeštoji instituto parengta analizė šiuo klausimu.