LEZ
Iškeldinami Klaipėdos LEZ gyventojai gaus dar vieną pinigų sumą
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje gyvenančius žmones netrukus turėtų pasiekti dar viena jų iškeldinimui skirta pinigų suma. Ūkio ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybei bus pervesti 6,4 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir statinius, esančius Klaipėdos LEZ, Lypkių gatvėje.
Pinigai Klaipėdos miesto savivaldybe bus pervesti, kai ji Ūkio ministerijai pateiks sąrašą gyventojų, kuriems šiomis lėšomis bus atlyginta už jų žemę ir statinius. Savivaldybė tokį sąrašą žada pateikti artimiausiu metu.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybė parengtą projektą visuomenės poreikiams numatoma paimti 25 privačių asmenų žemės sklypus ir juose esantį nekilnojamąjį turtą. Dar 7 privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ir juose esančio nekilnojamojo turto ir 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami.
Preliminariai skaičiuojama, kad iš viso šiems žemės sklypams ir juose esančiam nekilnojamajam turtui išpirkti reikia apie 22 mln. litų. Iškeldinamiems lypkiškiams už jų turtą bus atlyginama iš kelių šaltinių – termofikacinę jėgainę statančios bei 9 mln. litų vertės kompensaciją už privačios žemės išpirkimą šioje zonoje sutikusios sumokėti bendrovės ,,Fortum Heat Lietuva” lėšų, Valstybės privatizavimo fondo ir ES struktūrinių fondų lėšų.
Pagal šių metų gegužės viduryje pasirašytą sutartį, Ūkio ministerija Klaipėdos miesto savivaldybei įsipareigojo pervesti 9 mln. litų UAB „Fortum Heat Lietuva“ lėšų. Pirmoji šios sumos dalis– 4,5 mln. litų – jau pasiekė uostamiesčio savivaldybę ir gyventojus, kita dalis turėtų pasiekti 2010 m. pabaigoje.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato, kad į laisvąją ekonominę zoną patenkanti privati žemė yra paimama visuomenės poreikiams ir turi būti išperkama iš privačių žemės savininkų. Tačiau valstybė neturi lėšų privačios žemės išpirkimui, todėl gyventojų iškeldinimo iš pramoninės zonos klausimas ir Klaipėdos LEZ plėtros procesas buvo keliolika metų įstrigę.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Niekaip nesuprantu, kaip “Fortum Heat Lietuva” gali visur skelbti, kad stato šiukšlių deginimo ir šilumos gaminimo gamyklą, jei tokios statybos nenumatytos miesto bendrajame plane, jie neturi nei patvirtinto detalaus plano, nei suderinto projekto,nei statybos leidimo. Galutinai ruošiasi uždaryti klaipėdiečius naftos, metilo esterio ir kitų kvapų žiede tarp uosto ir LEZ-o. Ir visa tai norima įgyvendinti valstybėje, kuri vienintelė tarp ES neturi kvapų normatyvų, todėl bet kas gali smardinti kiek tik galimybės leidžia. Ruošiasi deginti šiukšles, kai vėlgi esame vieninteliai ES, praktiškai nerūšiuojantys šiukšlių, vadinasi visi majonezų, grietinės ir kiti plastmasiniai dirbiniai kris mums ant galvos ir į plaučius dūmų pavidalu. Klaipėdos mieste šiukšlių rūšiavimas visiškai sužlugdytas. O apie filtrų kontrolę visuomenė gali tik su pavydu, žiūrėdama į kitas ES valstybes pasvajoti, nes dabar negalime internete pažiūrėti net kietųjų dalelių užterštumo jau nekalbant apie kitus oro parametrus. Kitų valstybių miestiečiai gali, o mes – ne. Beje, pas mus net normalių oro užterštumo matavimo stočių nėra. Taigi “Fortum Heat Lietuva” be leidimų statys, o visa valdžia apsimetinės kad nieko nemato, kol ta deginama plastmasė nepradės skverbtis per langus? Bet jiems gal ir nepradės, nes gyvena jie miškais apsuptuose tolimuose nuo būsimos šiukšlainės-jėgainės skautų gatvių ir kitų vilų rezervatuose.