Lietuvoje apie medaus kokybę paprastai nusprendžiama vien tik iš deguto šaukšto. Nusprendžiama ketagoriškai ir be jokių išlygų. Jei Linas Karalius su Aleksandru Sacharuku apsitapšnojo, vadinasi, visi Seimo nariai yra kiaulės. Jei du prokurorai aplaidžiai tyrė Drąsiaus Kedžio dukters istoriją, vadinasi, visi prokurorai yra pedofilai. Jei vienas klierikas paslydo, vadinasi, visi kunigai yra ištvirkėliai. Jei du medikai padarė klaidą, vadinasi, visi keliolika tūkstančių medikų yra niekšai ir kraugeriai.

Bet juk tokie vertinimai yra nonsensas. Na, ir kas, kad jų Lietuvos televizijose ir interneto svetainėse daugybė.
Kaip tik praėjusią savaitę teko daugiau bendrauti su įvairiausiais gydytojais. Pastebėjimai tokie: 90 proc. jų yra savo darbui atsidavę, profesionalūs ir jautrūs, kone šventi žmonės. Beje, jie labai išgyvena, kad Lietuvoje neigiamame kontekste jie rodomi keleriopai dažniau nei teigiamame. Mūsų televizijose medikai dabar kitaip beveik ir neberodomi, tik kaip klaidų darytojai, kuriuos kuo skubiau reikėtų teisti. O dar svarbiau iš jų prisiteisti milijonines kompensacijas už padarytą žalą.

Tokios tendencijos gąsdina. Paranormalu, kai atsakingi, darbštūs, altruistiški žmonės vaizduojami kaip parazitai. Juk ir patiems žurnalistams nepatinka, kai dėl poros žurnalistų klejonių ar parsidavėliškumo visi žurnalistai vadinami “tūpais filadelfijais”. Juk dauguma žurnalistų vis dėlto yra sąžiningi, padorūs ir išsilavinę. Lygiai tas pats pasakytina ir apie politikus: tarp jų “korumpų” ar pašlemėkų juk ne dauguma, o mažuma.

Taigi Lietuvoje dauguma ne tik konkrečių žmonių, bet ir profesinių grupių pristatomos ir vaizduojamos iškreiptai. Realybėje jos yra visiškai kitokios. Tarkime, medikas iš savo praktikos gali susidaryti įspūdį, kad jis dirba vienoje valstybėje, o žurnalistai rodo kažkokios kitos valstybės gydytojų kasdienybę. Taip pat, beje, gali pamanyti ir pacientai.

Kaip tik dėl to Lietuvoje ir kilo didžiulis susipriešinimas bei susvetimėjimas ir jis vis didėja. Kaip tik dėl to mūsų šalyje užgimė tiek mitų ir keistų stereotipų. Kaip tik todėl žvelgiant iš užsienio mes atrodome keista nacija. Kaip tik todėl šiandien žurnalistų akyse nenori matyti daugybė teisininkų, medikų, mokytojų, politikų, verslininkų.

Šioje vietoje derėtų atsiprašyti už žurnalistų paklydimus. Atleiskite. Ir dar prašytume skirti bulvarinę žiniasklaidą nuo rimtosios. Išsipasakodami bulvarinei žiniasklaidai galite būti tikri, jog būsite “išmaudyti”, bet Lietuvoje dar likę ir nebulvarinės žiniasklaidos, kuri stengiasi žmonių neįžeidinėti.

Taip pat norėčiau pažadėti, kad bent “Veide” nei profesinės grupės, nei atskiri žmonės nebus įžeidinėjami. Jei į dienos šviesą bus traukiami kurumpuoti veikėjai, tai jų paklydimai nebus pristatomi kaip visų jų kolegų paklydimai. Kartu galbūt metas įsipareigoti negatyvių dalykų rodyti ne daugiau nei pozityvių.