Raimundas Milašiūnas
Kartais sakoma, jog Dievas žmogui davė protą tam, kad išskirtų jį iš gyvulių ir padarytų panašų į save. Juk ir Biblija teigia, kad Dievas žmogų sukūrė pagal savo atvaizdą. Bet ar tikrai mes esame tas dieviškasis paveikslas, o ne paprasčiausia žmogbeždžionė, neaišku dėl kokios priežasties natūraliosios atrankos grandinėje įgavusi protą, kuris lyg ir išskyrė mus iš gyvūnų, bet nė kiek nepadėjo įgyti išminties?
Dievas davė žmogui protą ir džiaugėsi savo darbu. Panašiai teigia bet kuris tikėjimas, tačiau kartais atrodo, jog Dievas žmogui protą davė visai ne tam, kad pasididžiuotų savo kūriniu, bet, matyt, tam, kad pajuokautų. Ir žiūrėdamas į savo protinguosius kūrinius jis greičiausiai turi dėl ko smagiai pasijuokti, o gal ir paliūdėti…
Tokios niūrokos mintys kyla ne dėl to, kad šiandien tiesiog esame užlieti informacijos apie save naikinančią žmoniją, baigiančią išsemti gamtos išteklius ar net juos piktavališkai sunaikinti, ne dėl to, kad žmogaus protas sukūrė neišsenkamas ginklų atsargas ir vis bando jas kur nors panaudoti, ir ne dėl to, kad žmogus protą naudoja silpnesniajam nuskriausti ar stipresniajam sunaikinti. Liūdesį kelia tai, kad mes protą iškeliame į aukštumas, pamiršdami, jog protas ir išmintis nėra vienas ir tas pats, nes išmintis padėtų suprasti, kad mes turime ir širdį, kuri skirta ne vien kraujui po kūną varinėti, bet ir tam, kad mylėtų panašų į save, atjaustų ir globotų už save silpnesnį.
Neseniai interneto platybėse perskaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad mūsų smegenys (o protas dažniausiai ir siejamas su jomis) linkusios rinktis tokį paaiškinimą, kuris joms labiausiai tinka, nors nebūtinai yra teisingas. Nesu tikras, kad didžioji dalis skaitytojų atkreipė dėmesį į šį tekstą, tačiau, mano manymu, jis yra ne tik aktualus, – tai ir neblogas bandymas nuvainikuoti taip mūsų išgirtą protą bei atkreipti dėmesį į kitas žmogaus dvasioje glūdinčias jėgas, o, matyt, ir stiprybes.
Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m
protas yra veiklioji dvasios dalis. Tik tuomet, kuomet protas atskiria save (išėjimas iš Rojaus) nuo išminties Šaltinio, tik tuomet jis patenka į iliuzinį pasaulį, nes `atsiskirti nuo Dievo, nuo Vienio, fragmentukams neįmanoma. Nors fragmentas gali manyti, kad jis yra atsiskyręs ir toks manymas sukuria falšyvą ego, susitapatinusią su kūnu mąstymo sistemą. Tačiau nors ši mąstymo sistema atneša vien baimę ir kančias, individas vis tiek tiki, kad ji jam padeda išgyventi ir todėl nėra linkęs jos nei keisti, nei atsisakyti ir kovoja už ją su visu įniršiu.