Stiprėjančios islamo radikalų grupuotės sėkmingai naudojasi socialiniais tinklais ir verbuoja į savo gretas šimtus europiečių

Aštuoniolikmetė Selma Abdel buvo niekuo neišsiskirianti paauglė: ji lankė mokyklą, daug laiko praleisdavo naršydama išmanųjį „iPhone 5“ telefoną ir kepdavo itin skanias picas. Gausios, tačiau ne skurdžios išeivių iš Maroko šeimos narė, turėjusi dar devynis brolius ir seseris, retai nutoldavo nuo namų Paryžiaus priemiestyje ir tėvų buvo švelniai vadinama „mieląja“.

Ta diena, kai ji dingo, šeimai tapo košmaru. Paieškos ilgą laiką nedavė vaisių, todėl baimintasi, kad mergina yra pagrobta ir gali būti prievartaujama. Tik vėliau paaiškėjo, kad tą lemtingą dieną ji išėjo iš mokyklos pro galines duris, nuvyko į oro uostą ir išskrido į Turkiją, iš kur džihado kovotojų padedama pasiekė Siriją. Prancūzakalbis, su kuriuo mergina susipažino internete, sukrėtė ją žiauriomis vaikų kančių Sirijoje nuotraukomis ir paskatino prisidėti prie šventos kovos.

Tai anaiptol ne pavienė istorija apie europiečius, kurie pasuka ekstremizmo keliu ir prisideda prie „Islamo valstybės“ (IS), įtakingiausia ir galingiausia sparčiai virstančios teroristinės organizacijos, ypač aktyviai veikiančios Irake ir Sirijoje. Pasak „Christian Science Monitor“ kalbintų ekspertų, į IS gretas per pastaruosius kelerius metus įsiliejo 12 tūkst. kovotojų iš 81 pasaulio valstybės. Apie ketvirtadalį jų sudarė Vakarų pasaulio piliečiai, kurie gali tapti grėsme stabilumui ne tik Artimųjų Rytų regione, bet ir Europoje.

Motyvuoja pragaištingas idealizmas

Manoma, kad daugiausiai europiečių į konflikto vietas iškeliavo iš Prancūzijos – apie 700, nedaug atsilieka Didžioji Britanija (500), Vokietija (300) bei kitos šalys. Didelį nerimą kelia tai, kad tikslių duomenų nėra, nes kontroliuoti judėjimo srautus sudėtinga: Europos Sąjungos valstybių piliečiai, pasinaudoję pigių skrydžių bendrovių paslaugomis, pasiekia Pietų Turkiją, o kirsti suirutės apimtos Sirijos sieną, ypač su vietinių koordinatorių pagalba, nesudėtinga. Tuomet daugelis įsilieja IS ar kitas radikalias teroristines grupes ir tampa džihado kovotojais.

Tačiau kas skatina jaunus europiečius musulmonus arba atsivertėlius atsisakyti sotaus bei saugaus gyvenimo turtingose Europos šalyse ir vykti kovoti į neramumų kamuojamą regioną? Įdomu, kad tai ne vien vyrai: merginos, tokios kaip Selma, sudaro apie ketvirtadalį, joms suteikiama laisvė be tėvų sutikimo ištekėti ir kurti šeimas su kovotojais.

„Kai kuriuos paskatina idealizmas – siekis už kažką kovoti, apginti skriaudžiamuosius, taip pat religiniai motyvai, – „New York Times“ sakė „Royal United Services“ instituto ekspertė Raffaello Pantucci. – Kiti bėga nuo nuobodulio ir rūpesčių, taip pat ir kriminalinių, namuose. Treti tiesiog yra jauni žmonės, atsidūrę ankstyvose gyvenimo kryžkelėse ir manantys, kad imti ginklą į rankas – visai šaunus būdas save realizuoti.“

Manoma, kad motyvuojančiu veiksniu tapo ir atsargi Vakarų šalių reakcija į pilietinį karą Sirijoje, kuris jau pareikalavo per 160 tūkst. gyvybių. Taip, kaip prieš kelis dešimtmečius musulmonai iš įvairių šalių keliavo į Afganistaną padėti kovoti su įsiveržusia sovietų kariuomene, kaip radikalūs islamistai paėmė ginklus Somalyje ir Irake, ir dabar jaunuoliai yra įtikinami prisidėti prie musulmoniško pasaulio idealų apsaugos. „Jaunuoliai ieško, kur įsitraukti, su kuo kovoti… Jie įtikinami, kad dominuojančią sistemą gali pakeisti tik islamizmas ir džihadizmas…“ – sako knygos „Prancūzijos džihadistai“ autorius Davidas Thomsonas.

Tik šiais laikais tą daryti kur kas lengviau: nauji kovotojai verbuojami socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, „Twitter“, „Linkedin“.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m