Ivo Matseris / ISM nuotr.

Akademinės žinios ir darbo patirtis dar nėra viskas. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto direktorius olandas Ivo Matseris teigia, kad studentai neturėtų strimgalviais lėkti į darbo rinką. Priešingai jaunuoliai turėtų duoti sau laiko subręsti ir įgauti gyvenimo patirties. Pasak I.Matseris, ekspertas yra žmogus, kuris yra ne tik savo srities specialistas, bet ir sugeba mąstyti plačiau, turėti lankstumo, kuris ir įgaunamas su gyvenimiška patirtimi.

- Kokius pagrindinius skirtumus ir panašumus pastebėjote tarp Lietuvos ir Nyderlandų aukšotojo mokslo sistemų?

- Lietuvoje žmonės nori greitų rezultatų, todėl studijų rezultatų taip pat tikimasi greitų ir efektyvių. Štai Nyderlanduose žmones labiau įtraukia mokymosi procesas. Jie mokymąsi mato labiau kaip kelionę, o lietuviai yra linkę iškart tikėtis rezultato, ir galvoti, „kas man bus iš tų mokslų“. Tai yra nemažas skirtumas.

Galiu pasakyti, kad Lietuvoje galimybės augti yra kur kas didesnės, negu Nyderlanduose. Ten ekonomika yra tvirta ir subrendusi, kas yra gerai. Tačiau jaunų idėjų augimo atžvilgiu, tai gali būti kliūtis. Ten žmonės mažiau mato neišnaudotas galimybes, neišnaudotus rinkos sektorius.

Lietuvoje per dažnai girdžiu, tikrai per dažnai, kad „mes – labai maža šalis“. Jūs nesididžiuojate tuo, ką turite, per mažai pasitikite savo jėgomis. Toks išankstinis nusistatymas nėra gerai, jis kenkia geram Lietuvos žmonių potencialui. Lietuviai juk stiprūs, užsigrūdinę žmonės. Tačiau jeigu tik bandysi palyginti lietuvius su kitų šalių piliečiais, visas pasitikėjimas dingsta.

- Daug jaunų lietuvių emigruoja, stoja į užsienio universitetus, stengiasi mokytis ten, nes ten neva geresnė studijų kokybė. Kaip manote, kokių priemonių turėtų imtis Lietuva, kad sustabdytų jaunų žmonių emigraciją?

- Jauni žmonės yra labai reiklūs. Jie reiklūs ir mūsų universitete, tačiau lygiai taip pat reiklūs studentai yra ir Nyderlanduose. Aš nemanau, kad studijų kokybė yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės išvyksta. Lietuvoje studijos irgi labai aukštos kokybės. Galbūt kalbu šališkai, tačiau didžiuojuosi mūsų ISM universiteto studijų kokybe. Manau, kad esminė priežastis, kodėl jaunimas emigruoja, yra tiesiog noras būti užsienyje. Nematau tame nieko blogo. Keliauti ir nuolat plėsti savo akiratį svetur nėra nieko blogo. Blogiau yra, jeigu jie ten pasilieka.

Jauni žmonės nori jūros, vandenyno, saulės, nori turėti svajonę. Mano dukra išvažiavo mokytis į Los Andželą, ir manęs tai visai nenustebino.

Kad Lietuva netaptų tik senų žmonių šalimi, tačiau palaikytų aktyvią darbo rinką, reikia galvoti, kaip užtikrinti jaunų žmonių integravimą į ją. Pavyzdžiui, universitetai galėtų kurti tokias programas, kurių dalimi būtų praktika ne vienoje, o keliose įmonėse iš karto, tarp jų ir užsienio kompanijose, kad patirtis būtų dar stipresnė.

- Universitetuose retai matome vyresnių žmonių. Kaip manote, kodėl taip yra? Ar vyresni žmonės bijo keisti profesiją? Pasitaiko, kad žlugus vienai įmonei, šimtai ilgus metus tą patį darbą dirbusių žmonių lieka be darbo. Jie bijo persikvalifikuoti, keistis, nors būna atsidūrę keblioje padėtyje.

- Egzistuoja dvi rinkos. Vienoje tokiais atvejais žmonėms išties reikia pakeisti profesiją, o kitoje tereikia įgyti naujų kompetencijų, įgūdžių. Universitetų atsakomybė yra sukurti mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Kodėl žmogus turi mokytis iki 25 metų, ir tada sustoti? Nesuprantu to. Žmogus turi mokytis iki mirties.

Man universitetas yra užduotis ir būtinybė. Ir jeigu man reikės kažkokių naujų įgūdžių po penkerių metų, pasistengsiu juos įgyti. Įdomu ne tik tai, kaip jauni žmonės mokosi iš vyresnių, bet ir kaip vyresni gali pasimokyti iš jaunų.

Reikia atsiminti, kad rinka visada atvira lankstiems žmonėms. Pažįstu vieną verslininką, kuris Nyderlanduose įkūrė įmonę, kurioje samdė tik žmones, kuriems virš penkiasdešimties. Tokią verslo logiką jis pagrindė tuo, kad tokie žmonės yra labai kvalifikuoti, efektyvūs, jų vaikai jau suaugę, tad tokie darbuotojai visada bus darbe. Tai pasiteisino – jo įmonė klesti.

- Tad siūlote jauniems žmonėms tiesiog būti drąsiems, ir nemanyti, kad jie visą likusį gyvenimą dirbs vienoje srityje? Yra daug jaunų žmonių, kurie studijuoja paklausiomis vadinamas profesijas, nors jos jiems ir nepatinka, manydami, kad taip užsitikrina ateitį. Vėliau jie dirba darbus, kurių nemėgsta, bet ir toliau ten sėdi.

- Jauni žmonės ir taip yra drąsūs. Jie žino netgi daugiau, nei mes. Niekada nebūsi geru advokatu, jeigu tau nepatinka tavo darbas. Reikia būti drąsiu sau pačiam pripažinti, kad tai, ką darai, nepatinka tau pačiam. Tačiau reikia suprasti, kad visada bus kažkokia sritis, kurioje tu jausiesi puikiai. Tiesiog ją reikia rasti.

Kita vertus, reikia suvokti ir tai, kad niekada niekas nebūna visiškai gerai. Visada atsiras kažkas, kas žmogui neįtinka. Neįmanoma būti visiškai patenkintu ir laimingu gyvenime. Tačiau, jeigu savo profesinį gyvenimą dar tik pradėjęs žmogus studijuoja ne tai, kas jam patinka, jis privalo sustoti, ir apsvarstyti galimybę mesti studijas, ir ieškoti savęs kitoje srityje.

Turi būti atviras su savimi, antraip nebūsi geras darbuotojas ir laimingas žmogus.

- Kaip manote, galbūt ateityje turėsime tokį švietimo modelį, kad moksleiviai galės baigti mokyklą anksčiau, tarkime, šešiolikos metų, iškart stoti į universitetą, ir baigti studijas būnant dvidešimties? Tuomet dar visiškai jaunas žmogus, jau turėtų specifinių žinių, ir puikiai tiktų darbo rinkai.

- Tačiau darbe reikia būti efektyviu ir profesionaliu. Profesionalumą sudaro ne vien studijų metu įgautos žinios, bet ir paprasta, gyvenimiška patirtis. Reikia turėti laiko ir šiek tiek subręsti. Kad ir koks protingas bebūtų aštuoniolikos metų žmogus, jam dar reikia pagyventi, pamatyti pasaulio, įgauti gyvenimo patirties. Žmonėms reikia laiko eksperimentuoti, apdoroti gautą informaciją, patirti nuopolius, daryti klaidas.

Maži vaikai mokosi labai greitai. Kodėl? Nes jie daro daug klaidų, kol pagaliau išmoksta. Juk pradedame vaikščioti ne iš pirmo karto. Vis pargriūname, bet galų gale žengiame tą pirmąjį žingsnį, kuris išties yra labai didelis. Taip ir vyksta mokymasis.

Pastebėjau, kad žmonės šiais laikais pradėjo bijoti daryti klaidas, jie nebeeksperimentuoja.

- Kaip manote, kokių profesijų reikės artimiausioje ateityje?

- Reikės vis daugiau ekspertų. Tai susiję su technologijų vystymųsi. Paslaugos, kurias teiks verslai, bus vis labiau vertinamos dėl jų kokybės. Tačiau ateities ekspertas turės būti ir lankstus, nes vieno darbo gyvenimo ciklas trumpės.

Galbūt dabar, kai kai kurie studentai dar tik pradeda studijuoti, profesijos, kuriose jie ateityje dirbs, dar neegzistuoja. O kai kurios neva perspektyvios profesijos, kurios yra vertinamos dabar, išnyks.