2016 Rugpjūčio 31

TECHNOLOGIJOS

Išmanusis saugumas beldžiasi ir į lietuvių namus

veidas.lt

 

Dreamstime nuotr.

Lietuviškų išmaniųjų saugumo sistemų gamintojai sako, jog mobiliuoju telefonu atbaidyti neprašytus svečius ar gauti žinutę, kad kažkas pravėrė svetainės duris, – daug paprasčiau ir prieinamiau, nei daugeliui atrodo.

 

Prieš daugiau nei dešimtmetį trijų inžinierių įkurta saugumo sistemas gaminanti bendrovė „Eldes“ – tikras lietuvių išmanumo įrodymas. Jai šiandien vadovauja žmogus, dirbęs tokiose įmonėse, kaip „Oracle“, MCI, „Lintel“, „Teo“, o šios įmonės gaminamos saugumo sistemos užkariauja ne tik lietuvių butus ir gyvenamuosius namus, bet veržiasi ir į Vakarų Europos, JAV, net tokių tolimų šalių, kaip Urugvajus ar Vietnamas, rinkas. „Eldes“ sėkmės paslaptis – neįkandamos vagims, bet lengvai diegėjams ir vartotojams perprantamos sistemos.

„Kompanija labai potenciali, ji jau dabar yra didžiausia apsaugos sistemų ir stebėjimo, automatikos sprendimų gamintoja Lietuvoje. Produktai eksportuojami į 45 valstybes“, – teigia prieš mėnesį įmonei vadovauti pradėjęs Nerijus Ivanauskas.

Jis vienu pagrindinių savo uždavinių laiko naujus sprendimus, sukursiančius didesnę vertę ne tik galutiniams vartotojams, bet ir jų pagamintas sistemas platinančioms bei diegiančioms įmonėms.

 

Saugumas – keliais paspaudimais

Lietuvoje gaminamos apsaugos ir valdymo sistemos skirtos namų rinkai ir nedideliems biurams. Taigi jomis galima apsaugoti tiek butą, tiek privatų namą. Saugumo ir valdymo sistemos apima tų sistemų „smegenis“ – centrą, kuris valdo visus įrenginius, esančius namuose, prijungia sistemą prie apsaugos pulto ir kartu suteikia galimybę matyti bei valdyti sistemą savo mobiliąja programėle. Tai reiškia, kad galima nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti apsaugos sistemą, o jeigu namuose užfiksuojamas koks nors judėjimas, vartotojas iš karto gauna pranešimą su visa informacija, pavyzdžiui, kuriame kambaryje tai įvyko.

Galima nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti apsaugos sistemą, o jeigu namuose užfiksuojamas koks nors judėjimas, vartotojas iš karto gauna pranešimą su visa informacija, pavyzdžiui, kuriame kambaryje tai įvyko.

Tokia sistema gali vienu metu paskambinti ar išsiųsti žinutes keletui telefonų numerių. Žinutę gauna tiek apsaugos pultas, tiek vartotojas, tiek kitas jam artimas žmogus, jei namų šeimininkas, pavyzdžiui, tuo metu yra išvykęs.

N.Ivanauskas, „Eldes“ nuotr.

„Galimybių yra labai daug, ir kiekvienu atveju integratorius, arba tiekėjas, kuris diegia sistemą kliento namuose, sprendimus gali rinktis pagal individualaus kliento poreikius“, – aiškina N.Ivanauskas.

Beje, pasirodo, kai kurie vartotojai tokias sistemas sugeba įsidiegti ir patys, bet tai veikiau retos išimtys nei taisyklė: daug dažniau tokias sistemas vartotojo namuose įdiegia apmokyti meistrai. Jie sistemą įdiegia, konfigūruoja ir parengia privataus kliento naudojimui. Pavyzdžiui, šią vasarą viena apsaugos bendrovė siūlė akciją „Būk ramus“, kuri buvo paremta būtent „Eldes“ sistemomis.

 

Seno tipo apsaugos sistemų – vis dar daugiau

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kol kas tik apie 10 proc. namų ūkių, taigi tik apie 120 tūkst. butų ir namų, turi apsaugos sistemas. Nėra tikslių duomenų, kokia dalis šių sistemų yra išmanios, bet kol kas vyrauja seno tipo sistemos, kai vartotojas turi labai mažai galimybių valdyti situaciją. Išeidamas sistemą jis įjungia, grįžęs išjungia – štai ir visas „išmanumas“. Nenuostabu, kad jaunesni lietuviai tokiomis ribotomis galimybėmis nebenori tenkintis.

„Susidomėjimas išmaniosiomis apsaugos sistemomis didėja, ypač jomis domisi jaunesni vartotojai – jie nori valdyti ne tik savo apsaugą“, – sako N.Ivanauskas, vardydamas kitas galimybes, kurių gali suteikti ta pati viena sistema.

Susidomėjimas išmaniosiomis apsaugos sistemomis didėja, ypač jomis domisi jaunesni vartotojai – jie nori valdyti ne tik savo apsaugą

Ja galima reguliuoti šilumą, pakelti garažo vartus ar valdyti išmanųjį elektros jungiklį, kuriuo galima išjungti arba įjungti šviesą nuotoliniu būdu, sudarant įspūdį, kad namie kažkas yra. Tai papildoma priemonė, galinti atbaidyti nusikaltėlius.

Beje, šios funkcijos nėra tokia didelė prabanga, kaip daugeliui atrodo.

„Seno tipo apsaugos sistemos vyrauja ne dėl kainų skirtumo, nors, žinoma, išmaniosios sistemos kainuoja šiek tiek brangiau. Pagrindinė priežastis ta, kad vartotojai neprisiruošia pakeisti prieš dešimt ar mažiau metų įdiegtų sistemų naujomis“, – pasakoja „Eldes“ vadovas.

Vis dėlto jis pastebi, kad namų ir butų savininkai vis dažniau domisi sprendimais, kurie suteikia daugiau naudos bei galimybių ir dėl kurių gyvenimo kokybė gali būti geresnė, o aplinkos valdymas – efektyvesnis.

 

Išmaniųjų namų era

Lietuviai nėra neišmanūs pasaulio kontekste ir tikrai nepasižymi kaip pasenusių technologijų gerbėjai. N.Ivanausko, dirbusio ne tik Europoje, bet ir JAV, nuomone, pasaulis technologijų srityje juda panašiu tempu, o kai kuriais atvejais Lietuva netgi išsiskiria inovatyvumu.

„Skirtumas tik tas, kad Vakarų Europoje vartotojams daug lengviau skirti didesnę sumą brangesnei sistemai. Labai išmanios sistemos diegimo kaina JAV gali siekti 800–1000 eurų, ir tai – vidutinė kaina, o Lietuvoje ji daugeliui būtų didelė. Todėl lietuviai ieško ne mažiau išmanių, bet pigesnių sprendimų“, – sako N.Ivanauskas.

O tai, kas pigiau, neišvengiamai yra ir mažiau išmanu – pigesnė sistema netenka dalies funkcionalumo, belaidės sistemos keičiamos laidinėmis, liečiamasis ekranas – pulteliu su mygtukais ir taip toliau.

Vakarų Europoje bei JAV jau populiarėja ir Lietuvoje mažai kam žinomas vadinamasis daiktų internetas.

Vakarų Europoje bei JAV jau populiarėja ir Lietuvoje mažai kam žinomas vadinamasis daiktų internetas.

Tai reiškia, kad daugelį mus supančių įrenginių galima pajungti prie interneto ir valdyti per atstumą, gaunant papildomą informaciją. Tokie įrenginiai – labai įvairūs. Pavyzdžiui, išmanioji spyna (angl. „smart lock“). Antai Amerikoje vis daugiau būstų nuomojama laikinai, tarkime, per „AirBnB“ istemą. Dažnai šeimininkai, savaitgaliui išvažiuodami į kitą miestą ar gamtą, tam laikotarpiui išnuomoja savo būstą, gaudami pajamų kelionei. Išmaniosios spynos leidžia įleisti nuomininką nuotoliniu būdu, jam suteikiant laikiną įėjimo kodą. Kitaip sakant, technologijos suteikia galimybę nuomoti butą net nesusitikus ir neperdavus rakto.

Kitas vis populiarėjantis sprendimas, kurį, N.Ivanausko teigimu, nesunku integruoti ir į Lietuvoje gaminamas namų apaugos sistemas, – šildymo optimizavimas. Įvairūs nuotoliniu būdu valdomi termostatai žinomi jau daugybę metų. Dabar technologijos patobulėjo tiek, kad termostatai būtų reguliuojami intuityviai – kad jie perprastų vartotoją ir nujaustų, kokios šilumos jam reikia. Dabar kuriami pažangiausi termostatai tokie „protingi“, jog užtenka vos keletą kartų pareguliuoti šildymą, kad sistema pati suprastų, kas vartotojui patogu, kokios šilumos jis nori dieną, kokios – naktį.

Dreamstime nuotr.

„Eldes“ vadovas naujausius išradimus, kurie visi gali būti sujungti į bendrą sistemą, vadina būsima kasdienybe. Pavyzdžiui, JAV jau nieko nestebina sprendimai, skirti žmogaus miegui reguliuoti. Programėlės seka žmogaus judėjimą miego metu, prie to priderinamas žadintuvo skambėjimo laikas – kad jis skambėtų ne tada, kai žmogus miega kiečiausiai, bet tuo metu, kai miegas yra paviršutiniškas. Tada žmogus jaučiasi geriau išsimiegojęs.

N.Ivanauskas sako, kad tai tik keli pavyzdžiai: „Iš tiesų išradimų labai daug. O mes nuolat ieškome aktualiausių mūsų vartotojams ir kuriame sprendimus, kaip juos visus sujungti tarpusavyje.“

Parengta bendradarbiaujant su partneriais.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Pan Tadeusz Pan Tadeusz rašo:

    Kad ir koks ten išmanumas bebūtų, vistiek tokios paslaugos kaip http://spynava.lt/lt/spynu-remontas-ir-keitimas-klaipeda
    yra reikalingos. Nieko už paprastą spyną geriau kol kas neišradome


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...