"Veido" archyvas

Žmonės nuolat valgo nuodus. Piktžoles ir kenkėjus naikinančių pesticidų rasime beveik kiekvieno žmogaus kraujyje. Vos prieš penkiasdešimt metų pradėti naudoti chemikalai dabar jau visiškai įsigalėjo ir atlieka didelį griaunamąjį darbą.

Įsivaizduokime, kad specialaus skysčio užpurškus ant didkepsnio, vaisiaus ar jo įpylus į pieno stiklinę pasikeičia maisto spalva ir šitaip parodo, jog juose esama pesticidų. Tada maisto pramonei tektų pernakt iš esmės persitvarkyti. Tačiau kol kas taip nėra – tos nuodingos medžiagos yra bekvapės, bespalvės ir beskonės, joms nustatyti reikia specialių laboratorijų, o mes nematome “skaitiklio rodmenų”, kiek į mūsų organizmą patenka chemikalų.

Iš butelio paleistas džinas

Danielis Richardas, didžiausios pasaulyje aplinkosaugos grupės Pasaulio laukinės gamtos fondo Prancūzijos sekcijos prezidentas, dvylika metų gyveno nuo pramoninių baubų gerai apsaugotame kampelyje – gamtos rezervato pakraštyje Kamarge. Kai šio fondo Europos sekcija 2004 m. pradėjo neįprastą kampaniją – matuoti žmonių organizmuose susikaupusių nuodingųjų chemikalų kiekį, jis pasisiūlė būti savanoriu. Mokslininką sukrėtė žinia, kad jo organizme rasta beveik pusė tikrintų medžiagų (42 iš 109).

To paties tyrimo sumanytojai patikrino ir 39 Europos Parlamento narius bei 14 sveikatos ir aplinkos ministrų iš skirtingų Europos šalių. Visų jų organizmuose rasta teršalų, visų tyrime dalyvavusių europarlamentarų organizmuose užfiksuota trylikos grėsmingų chemikalų pėdsakų, o tiriant ministrus – dvidešimt penkių, tarp jų ir dviejų pesticidų.

Priminsime, kad vieni pesticidai naudojami sėkloms apdoroti, kiti naikina kenkėjus, kol augalas auga, dar kitais purškiama nuėmus derlių. Naudojami jie ir vaisius bei daržoves transportuojant, kad gabenamų prekių nepultų vabzdžiai ar grybelis. Iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad efektyvių, bet netoksiškų augalų apsaugos priemonių sukurti neįmanoma.

Aplinkoje ir mūsų organizmuose atsiradusios nuodingosios medžiagos iš esmės yra naujas reiškinys. Jis prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai didėjant maisto produktų paklausai kylanti chemijos pramonė tapo derliaus garantu. Tuo metu dėl chemijos poveikio žmogui niekas nesijaudino (beje, tuo metu medicinos žurnalai dar spausdino ir tabako gaminių reklamą). O apetitas ateina bevalgant: pasaulyje per metus pagaminamų sintetinių chemikalų kiekis šoktelėjo nuo milijono tonų 1930 m. iki šimto milijonų tonų šiandien. Šiek tiek susiaurinus paiešką palyginimas bus toks pat įspūdingas: pavyzdžiui, 2002 m. JAV naudota 30 kartų daugiau pesticidų nei 1945 m. Europos Sąjunga yra pagrindinis pesticidų gamintojas pasaulyje, o 72 proc. jų panaudojami pačioje ES.

Didžiausios dozės – vaikams

Mūsų organizmuose vykstantys procesai nepajėgia suskaidyti ir iki galo nukenksminti sintetinių pesticidų. Taigi ilgainiui su maistu gaunami nuodai kaupiasi, kol galiausiai prasideda rimtos bėdos. Chemijos pramonės užsakyti tyrimai būna trumpalaikiai, tad tikrosios padėties neatskleidžia, nors jų rezultatai ir yra pagrindas išduodant leidimą tiems chemikalams naudoti.

Kad ir kokią naudą duotų būdami ant medžio, patekę į žmogaus vidų pesticidai tampa žalingi. Depresija, fibromialgija, vėžys, lėtinis nuovargis, išsibalansavę nervai, Parkinsono liga, nusilpęs imunitetas, virškinimo sistemos ligos, neurologiniai sutrikimai, sunku mokytis ir sukaupti dėmesį, nevaisingumas ir kitokie lytinės sistemos sutrikimai, hiperaktyvumas, agresyvumas, psichikos ligos, šizofrenija, negebėjimas valdyti stresą ir hormonų sutrikimai, kartais netgi pakitę lytiniai požymiai ar prarasti motiniški ir tėviški instinktai – visų šių sutrikimų ir negalavimų ryšys su dabar naudojamais ar anksčiau naudotais pesticidais jau patvirtintas.

Blogiausia, kad neproporcingai didelį pesticidų kiekį gauna vaikai, nes, palyginti su kūno mase, jie suvalgo išties daug augalinių produktų. Deja, labai retai šie būna iš ekologiško sodo ar daržo.

Didžiosios Britanijos pesticidų kontrolės komiteto pirmininkas dr. Ianas Brownas sako: “Suprantu, kad žmonės nerimauja dėl pesticidų likučių savo maiste, bet aš, kaip gydytojas, negaliu primygtinai nepabrėžti, kaip svarbu kasdien suvalgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių. Moksliniai faktai rodo, kad šių produktų nauda sveikatai yra didesnė nei juose esančių pesticidų keliama rizika”.

Gal iš tiesų neverta sukti galvos, kad obuoliai yra tarp labiausiai pesticidais užterštų vaisių ir iki nuskinant gali būti nupurškiami net dvylika kartų? Jeilio universiteto Aplinkos tyrimo skyriuje ne vienus metus aplinkos pokyčių poveikį vaikų sveikatai tiriantis dr. Johnas Wargo tvirtina: “Ekologiškas maistas vaikų organizmus užteršia tikrai mažiau. Pramonės atstovai dažniausiai ginasi: “Na, išvardyk, kas mirė nuo tokio nedidelio chemikalų kiekio”. Bet aš nenoriu, kad šitaip būtų žaidžiama su mano vaikais”.

Vandeniu nenuplausi

Deja, nuplovę vaisius apsisaugome tik nuo žarnyno ligų sukėlėjų – jei pesticidai tirptų vandenyje, juos tektų purkšti po kiekvieno lietaus. Užtat patekę į žmogaus organizmą jie linkę kauptis riebaliniame audinyje.

Teiginys apie vertingąsias medžiagas, esančias žievelėje, pirktiniams ir ypač atvežtiniams vaisiams bei daržovėms netinka. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos institutas žieveles irgi rekomenduoja nulupti.

Suprantama, civilizuotos šalys į natūrinį ūkį, kur kiekvienas užsiaugina sau maisto, tikrai negrįš, o ekologiškų produktų pasiūla ir kaina mūsų norų per vieną ar penkis sezonus tikrai nepajėgs patenkinti. Tad belieka rinktis kuo mažesnę blogybę ir mobilizuoti finansines bei intelektines išgales, ieškant tikrojo problemos sprendimo, nes laikini netrunka sugrįžti bumerangu.

Štai besivystančios šalys vis dar tebenaudoja pesticidus, jau uždraustus išsivysčiusiose šalyse, bet šios paskui importuoja su tais pesticidais augintus produktus. Todėl dabar tenka įdėti nemažai pastangų ir skirti lėšų tikrinant, ar į rinką patenkantys maisto produktai nėra užteršti pesticidais. Lietuvoje šį darbą pagal ES teisės aktus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI).

Paleistasis džinas įgauna daug pavidalų. Manoma, kad Europoje 80–90 proc. gyventojų kontaktą su pesticidais ar insekticidais turi buityje. Deja, tokios daugybės chemikalų sąveikos ir galimos žalos nenumatysi ir pačiais brangiausiais tyrimais.

Mokslininkai įspėja ir apie dar vieną, regis, “nekaltos” chemijos pavojų. Pavyzdžiui, saulėkaitoje stovinčio plastikinio butelio minkštikliai dėl UV spindulių ima tirpti ir patekę į gėrimą veikia panašiai kaip hormonai – nepaisydami membranų gali patekti į ląstelių vidų ir nenormaliai jas aktyvuoti. Tad tokios medžiagos – puikus pagalbininkas įvairioms vėžio atmainoms atsirasti.

Dažniausiai per daug pesticidų randama vaisiuose ir daržovėse

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė, paklausta, kiek galime būti tikri, kad perkamuose vaisiuose ir daržovėse nėra per daug nuodingos chemijos, sakė: “Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja nuolat kontroliuoti pesticidų likučius žmogaus maistui vartojamuose produktuose. Kasmet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sudaro maisto produktų ir pašarų stebėsenos programos bei kontrolės planus, o tyrimus ir rizikos vertinimą šalyje atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas”.

Stebėsenos ir maisto produktų kontrolės programos apima tiek Lietuvos ūkininkų išaugintą, tiek iš kitų ES bei trečiųjų šalių įvežtą produkciją. Mėginiai tyrimams atlikti imami iš didmeninės prekybos, realizuoti paruoštos ūkininkų produkcijos ir mažmeninės prekybos įmonių. Trečiųjų šalių produkcijos kokybė tikrinama tada, kai prekės kerta sieną. Be stebėsenos programos, atliekama valstybinė importo ir rinkos kontrolė. Ir pačios prekybos įmonės užsiima savikontrole: atlieka tyrimus pesticidų likučiams nustatyti, prieš išleisdamos produktus į rinką, arba tiria joje jau esančius gaminius.

Tiriami grybai, kūdikių maistas, miltai, kruopos, riešutai, ryžiai, sėklos, sultys, vanduo ir kiti maisto produktai, bet dažniausiai didžiausią leistiną kiekį (DLK) viršijantys pesticidų likučiai aptinkami vaisiuose ir daržovėse.

Ar galima tvirtinti, kad įvežtiniuose vaisiuose ir daržovėse pesticidų liekanų būna daugiau negu Lietuvoje užaugintuose?

Pasak I.Karpovienės, kitose užsienio šalyse naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių. Nors DLK ir neviršijamas, bet kai didesnė kenksmingųjų medžiagų įvairovė, didesnė ir tikimybė, kad pesticidų likučių bus daugiau. Daugumos tų veikliųjų medžiagų Lietuvoje naudojamose augalų apsaugos priemonėse nėra arba jos pasitelkiamos grūdinėms kultūroms apsaugoti.

Daugiausiai pesticidų likučių randama vynuogėse, granatuose, obuoliuose, kriaušėse, persikuose, mandarinuose, baklažanuose, paprikose ir kituose vaisiuose bei daržovėse, dažniausiai importuojamuose iš trečiųjų šalių: Turkijos, Indijos, Čilės, taip pat iš kai kurių ES šalių – Ispanijos ir Olandijos.

Pernai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  laboratorijose ištirta 467 vaisių bei 624 daržovių ir grybų mėginių. Septyniuose nustatyti pesticidų likučiai, viršijantys DLK. Normoms nusižengė trys vynuogių iš Turkijos mėginiai, du granatų iš Izraelio ir Egipto mėginiai, taip pat vienas apelsinų iš Turkijos ir vienas obuolių, atvežtų iš Lenkijos. Neretai daugokai pesticidų likučių randama ir arbatose: 2008 m. iš prekybos išimta viena žaliosios arbatos partija iš Kinijos, o šiemet viena iš Indijos atkeliavusi juodosios arbatos partija.

Kur kreiptis

Jei dėl maisto produktų saugos ir kokybės vartotojui kyla įtarimų, jis gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokamu telefonu 8-800 40403 (visą parą). Pranešimas registruojamas Maisto kontrolės informacinėje sistemoje ir nusiunčiamas teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Vartotojai gali kreiptis ir tiesiogiai į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius.

Išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinta

• Per mėsą, pieno produktus ir didžiąsias žuvis žmogus gauna daugiau kaip 90 proc. žinomų teršalų. Tarp jų dioksino, polichloro bifenilo (PCB) ir kai kurių pesticidų, išliekančių aplinkoje, net jei šios medžiagos jau ne vienus metus uždraustos naudoti.

• Įprastinėse daržovėse tėra viena šimtoji mėsoje randamų teršalų.

• Žuvis absorbuoja pesticidus ir iš gėlo, ir iš jūros vandens.

• Vynuogėms auginti naudoti pesticidai patenka ir į vyną.

• Ypač skaudžiai pesticidai paliečia bites – suardoma jų nervų sistema.