Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)  akcentuoja, kad vandens kokybė yra esminis sveikos aplinkos ir visuomenės sveikatos aspektas.

Lietuva turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose.

Geriamojo vandens sauga sveikatai užtikrinama, kai vandenyje nitratų yra ne daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų ne daugiau, kaip 0,5 mg/l.

2011 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose ištyrus 631 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius nustatyta, kad reikalavimų neatitiko 45 % tirtų mėginių: cheminė tarša nustatyta 34% mėginių, o mikrobiologinė – net 58% mėginių (nustatytos žarninės lazdelės (E. Coli), žarniniai enterokokai).
Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus Gedimino Pridotko, Lietuvos gyventojams  rekomenduojama bent kartą ar du per metus išsitirti šulinius ir vandens gręžinius, įvertinus vandens kokybei būdingą sezoniškumą, mat pavasario polaidis vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai.

Vandens tarša
Kaip informuoja NMVRVI specialistai, šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šachtinius šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.
Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į šulinį gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo. Jei šachtinio šulinio vanduo užterštas nitratais ir nitritais, esant galimybei, reikia įrengti gręžtinį šulinį ir vandenį imti iš gilesniojo vandeningojo horizonto.

Cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai
Gyventojai savo šulinių vandens cheminę ir mikrobiologinę kokybę gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) bei instituto Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos teritorinių skyrių laboratorijose.
Fiziniams asmenims rekomenduojama atlikti cheminius ( amoniako kiekio -26 Lt, nitrato kiekio – 30 Lt, nitratų kiekio – 46 Lt, bendrosios geležies kiekio – 49 Lt, bendrojo kietumo – 28 Lt) ir mikrobiologinius (kolonijas sudarančių vienetų 22 0C temp – 18 Lt, žarninių lazdelių skaičiaus (Escherichia coli) – 21 Lt, žarninių enterokokų skaičiaus – 18 Lt ) vandens tyrimus.

Reikalavimai
Cheminiams tyrimams vanduo pristatomas švariuose induose. Tyrimams atlikti reikia ne mažiau 1,5 litro vandens.
Mikrobiologiniams tyrimams vanduo pristatomas steriliuose induose, o imant geriamojo vandens mėginį privalu laikytis tam tikrų reikalavimų. Sterilūs 500 ml talpos indai išduodami atvykus į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijų mėginių priėmimo skyrius.
Vanduo šiam tyrimui imamas tik iš šalto vandens čiaupo. Prieš imant mėginį reikėtų gerai nusiplauti rankas ir nusukti vandens čiaupo galvutę (jei ji yra). Siekiant išvengti, kad į sterilų indą nepatektų ant vandens čiaupo esantys mikroorganizmai, metalinį čiaupą reikėtų sterilizuoti ugnimi (pinceto galą apsukti vata, tamponėlį pamirkyti 70% etilo alkoholyje ir uždegti). Po to 2 minutes leisti vandeniui nubėgti. Atsukti plastikinį ar nuimti guminį butelio kamštį. Neliesti pirštais indo kamštelio vidaus ir indo kaklelio, o pilant vandenį į indą neliesti tekančio vandens srovės. Mėginio indą užpildyti 300-400 ml vandens ir pateikti tyrimui ne vėliau kaip per 6 valandas nuo mėginio paėmimo.