Jau prasidėjo įtakingiausios verslo organizacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritais laikomi fabrikantas Visvaldas Matijošaitis ir statybininkas Robertas Dargis.

Birželio mėnesį Lietuvos pramonininkų laukia sunki, beveik neįgyvendinama užduotis – išsirinkti naują konfederacijos prezidentą vietoje pernai spalio pabaigoje netikėtai mirusio ilgamečio vadovo, „Achemos“ grupės prezidento Bronislovo Lubio.
„Kad ir kas būtų išrinktas, jeigu lyginsime su B.Lubiu, tai palyginimas tikrai bus ne pretendento naudai, nes labai jau aukštai iškelta kartelė, – liūdnai kalba LPK garbės viceprezidentas Mykolas Aleliūnas, 1989-aisiais buvęs vienu Lietuvos pramonininkų asociacijos, vėliau tapusios konfederacija, steigėjų. – Šiomis dienomis dalyvavau knygos apie signatarus, kurios leidimą fundavo B.Lubys, pristatyme, tai vienas kalbėjusių signatarų labai taikliai pasakė, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje buvo dvi iškiliausios asmenybės: poetas Justinas Marcinkevičius ir pramonininkas Bronislovas Lubys. Ir abu jau išėję.“

„Ferrari“ prieš „Maybach“

Užimti B.Lubio vietą – tikrai nemenkas iššūkis, nes šis pramonininkas, politikas, visuomenės veikėjas per pastaruosius du dešimtmečius ne tik pavertė LPK įtakingiausia verslo organizacija Lietuvoje. Jis taip pat suformavo tam tikrą verslo, ypač stambiojo, santykių su visuomene ir valstybės politikais etiką, kurios pats griežtai laikėsi ir nevengdavo pašiepti tų, kurie kelia save aukščiau už tautos išrinktuosius ar pabrėžtinai puikuojasi turimais turtais.
Prieš kokius penkerius metus, kai įžvalgesni verslininkai jau matė krizę ir taupė, bet kai kurie jautėsi pinigų viešpačiais, per Lietuvą nuvilnijo prabangių, netgi išskirtinių automobilių pirkimo banga. Tai matydamas B.Lubys kone demonstratyviai nusipirko stilingą mažylį „Smart“, kurį pats vairuodavo Vilniaus gatvėmis, stulbindamas visus, atpažinusius, kad prie to automobiliuko vairo sėdi turtingiausias Lietuvos žmogus. „Jeigu jie tokie turtingi, tegu sau važinėja bentliais, meibachais ar ferariais, – pašaipiai atsakydavo B.Lubys, klausiamas, kodėl neleidžia sau ko nors prabangesnio nei serijinis „Mercedes“, prie kurio vairo jis sėsdavo tik vykdamas tolimesnėn kelionėn – į Kauną ar Klaipėdą. – Aš tiek daug pinigų neturiu, man mieste ir smarto užtenka.“
Paradoksas, bet du iš tų, kurių adresu, labai tikėtina, buvo paleista ši viešą puikybę smerkianti pastaba, dabar vadinami realiausiais kandidatais į LPK prezidento postą: tai kelių „Ferrari“ ir kitų retų sportinių automobilių savininkas, „Vičiūnai Group“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis ir nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis, jau pradedant bliūkšti nekilnojamojo turto burbului nudžiuginęs save 800 tūkst. Lt kainavusiu limuzinu „Maybach“, o savo kolekcijoje turintis šarvuotą „Mercedes“, kuriuo važinėjo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, ir „Range Rover“, kuriuo po Vilnių vežiota Britanijos karalienė Elžbieta II.
Žinoma, kalbant apie LPK prezidento rinkimus galima sakyti, jog pretendentų vairuojami automobiliai – tai smulkmena, juoba nėra abejonių, kad abu verslininkai pinigus jiems įsigyti sąžiningai užsidirbo. Kita vertus, tai šį bei tą sako apie jų savosios vietos visuomenėje supratimą, kuris, deja, ne į gerąją pusę skiriasi nuo B.Lubio nubrėžtų standartų. Ką jau kalbėti apie tokius dalykus, kaip elgesys viešoje vietoje.
Pernai vasarą Kaunas aptarinėjo dvi žinias, susijusias su daugumai miestiečių gerai pažįstamu V.Matijošaičio „Ferrari“: pirmą – su pasimėgavimu, antrą – su pasipiktinimu. Mat pirma gegužės pabaigoje milijonieriui ir naujosios miesto valdžios atstovui teko susimokėti baudą už ilgiau, nei išpirktas laikas, mokamoje stovėjimo aikštelėje paliktą automobilį. O rugpjūtį V.Matijošaitį nubausti išdrįsusią įstaigą užgriuvo jo suorganizuota savivaldybė kontrolė, tiesa, jokių didelių pažeidimų neradusi.
Tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad šitaip būtų galėjęs pasielgti B.Lubys. Visi jį pažinojusieji vienu balsu tvirtina: jei jau šį žmogų būtų ištikusi tokia bėda, tai jis nesiginčydamas būtų ne tik baudą čia pat sumokėjęs, bet ir atsiprašęs, kad savo poelgiu kažkam sukėlė nepatogumų. Būdamas turtingiausias ir įtakingiausias Lietuvos verslo lyderis, B.Lubys puikiai suvokė, kad vienas svarbiausių jo uždavinių – gerinti verslo ir apskritai turtingų žmonių įvaizdį visuomenėje, o vieša arogancija bei galios demonstravimas tam tikrai nepadeda.
Žinoma, gali būti, kad ir V.Matijošaitis pasimokė iš šio skandalo. Kartu su juo posėdžiaujantys Kauno tarybos nariai „Veidui“ pasakojo, kad pastaruoju metu jis itin stengiasi perlaužti valdingą, kitų nuomonių nepripažįstantį savo būdą, ir čia jam labai padedanti žmona, bet „nuolatos kas nors išlenda“.

Du požiūriai į LPK vietą

Vis dėlto šalia pretendentų noro tapti LPK prezidentu yra dar ir patys pramonininkai, kurie rinksis: V.Matijošaitis ar R.Dargis. Abu jie, viena vertus, gerai pažįstami konfederacijas nariams, kita vertus, atstovaujantys visiškai skirtingam požiūriui į verslą ir jo asocijuotų struktūrų vaidmenį visuomenėje.
V.Matijošaitis – stambus pramonininkas, vienas didžiausių eksportuotojų (85 proc. „Vici“ produkcijos išvežama), tačiau tai tikras seno tipo fabrikantas, kurio įmonės pridėtinę vertę kuria daugiausia mažų sąnaudų, taigi ir mažų atlyginimų bei sunkių darbo sąlygų, sąskaita. Apdirbamosios pramonės pelno marža yra labai nedidelė, tad išgyventi galima tik ekstensyviai plečiantis, ką „Vičiūnai Group“ sėkmingai ir daro. Bet klausimas – kiek tai gali tęstis? Kinų ir kitų azijiečių darbo jėgos kainomis vis tiek neaplenksi, apie kokias proveržio technologijas žuvies pirštelių gamybos srityje irgi neteko girdėti.
Kita vertus, V.Matijošaitis neabejotinai kietai atstovautų pramonės interesams Vyriausybėje bei Seime, nors tokio gebėjimo bendrauti su politikais kaip B.Lubys jis tikrai neturi. „Jeigu Vyriausybei reikia priimti sprendimą, tai, liaudiškai tariant, reikia pašvilpti, susodinti visus prie stalo – pristatyti, kokių reikia sprendimų, rytoj surinkti visą informaciją, o poryt pakelti rankas. Viskas, – prieš trejetą metų aiškino V.Matijošaitis „Verslo žinioms“. – Per vieną dieną problemą galima išspręsti.“ Šis pareiškimas gali sukelti tik juoką žmogui, praktiškai susidūrusiam su Vyriausybės veikla ir interesų derinimu politikoje, bet gerai atspindi tam tikros lietuviško verslo dalies požiūrį į visų problemų sprendimo būdą.
Šiuo požiūriu R.Dargis, daugiau nei dešimtmetį dirbantis kartu su politikais ir vykdomosios valdžios struktūromis, yra visiškas V.Matijošaičio antipodas. Visas savo vadovaujamas asocijuotas verslo struktūras – Statybininkų asociaciją, Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją R.Dargis pirmiausia naudoja kaip instrumentą visam Lietuvos verslui ir visuomenei stumti pirmyn, o tik paskui – kaip lobistines organizacijas. Šiuo metu visur cituojamas tyrimas apie tai, kokia Lietuvos žmonių dalis moka mokesčius ir tempia ant savo pečių valstybę, atsirado R.Dargio užsakymu. Jis labai rimtai stumia švietimo ir mokslo pertvarką, nes dabartinė visiškai neatitinka verslo ir valstybės poreikių, remia įvairių Lietuvos ateities vizijų kūrimą. Ir pabrėžtinai primena, kad nors verslas jo gyvenime užima svarbią vietą, bet „kuo didesnio pinigų kiekio turėjimas nėra mano viso gyvenimo tikslas“.
Bus labai įdomu stebėti, kurį supratimą apie LPK vietą visuomenėje birželį pasirinks šalies pramonininkai: arogantišką, senamadišką, bet kietą fabrikantą patvaldį V.Matijošaitį, ar verslą, kaip pilietinės visuomenės pažangos variklį, propaguojantį R.Dargį. Tai daug pasakys apie tai, kaip Lietuvos verslas supranta savo vietą visuomenėje.

a. a. Bronislovas Lubys
Pareigos: „Achemos“ grupės prezidentas, KLASCO prezidentas
Išsilavinimas: Kauno politechnikos institutas, inžinierius chemikas
Verslą pradėjo: 1994 m., būdamas valstybinės įmonės „Azotas“ generalinis direktorius
Verslo dydis: 2010 m. grupės turtas įvertintas 2,9 mlrd. Lt, darbuotojų – 5,5 tūkst.
Turtas: vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, pats turtingiausias pramonininkas, 2011 m. turtas vertintas 744 mln. Lt
Politinė ir visuomeninė veikla: Kovo 11-osios Akto signataras, Vyriausybės vadovas 1992–1993 m., Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas 1993–2011 m.
Įtaka: 1992–2011 m. – vienas iš trijų įtakingiausių Lietuvos žmonių
Pomėgiai: buriavimas

Visvaldas Matijošaitis
Pareigos: įmonių grupės „Vičiūnai Group“ valdybos pirmininkas
Išsilavinimas: Vilniaus inžinierinis statybos institutas, inžinierius mechanikas
Verslą pradėjo: 1990 m., būdamas VRM sistemos Kovos su socialistinės nuosavybės grobstymo (OBCHSS) vieno iš Kauno padalinių viršininku
Verslo dydis: grupę sudaro 47 įmonės 17 pasaulio šalių. 2011 m. apyvarta – 2 mlrd. Lt, darbuotojų – 6,5 tūkst.
Turtas: jau dešimtmetį priklauso turtingiausių Lietuvos žmonių dvidešimtukui, vienas turtingiausių pramonininkų, 2011 m. turtas vertintas 195 mln. Lt (17 vieta Lietuvoje)
Politinė ir visuomeninė veikla: 2010 m. įkūrė visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“, su kuria savivaldybių tarybų rinkimuose nesėkmingai siekė miesto mero posto. Remia Kauno „Žalgirio“ vyrų ir „VIČI-Aisčių“ moterų krepšinio komandas.
Įtaka: turi didelį autoritetą tarp Kauno ir Plungės verslininkų
Pomėgiai: medžioklė, prabangūs sportiniai automobiliai

Robertas Dargis
Pareigos: nekilnojamojo turto ir statybų įmonių grupės „Eika“ direktorius
Išsilavinimas: Vilniaus inžinierinis statybos institutas, inžinierius statybininkas
Verslą pradėjo: 1993 m., būdamas eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju
Verslo dydis: įmonių grupė vertinama 44 mln. Lt
Turtas: 2011 m. vertintas apie 20 mln. Lt
Politinė ir visuomeninė veikla: 2000–2001 m. Vyriausybės kancleris liberalo Rolando Pakso Vyriausybėje, šiam atsistatydinus, svarstytas kaip galimas kandidatas į premjero postą. Kviestas dirbti prezidento Valdo Adamkaus patarėju ekonomikos klausimais. Darbar pilietinės visuomenės instituto valdybos narys, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.
Įtaka: 2009-aisiais savaitraščio „Veidas“ apklausoje pripažintas septintu pagal įtaką žmogumi Lietuvoje
Pomėgiai: buriavimas, garsių asmenybių automobilių rinkimas