Lietuvoje visiškai išplėtojus banko kortelių sistemą, kai jau net ir pensijos mokamos nebe grynaisiais, įstaigoms ir įmonėms nebeliko jokio poreikio laikyti atgyvenusį reliktą – grynųjų pinigų kasą. Ji reikalinga nebent ten, kur renkamos vienkartinės piliečių įmokos. Pavyzdžiui, kasas tebeturi poliklinikos, registro paslaugų įstaigos. Tačiau net ir renkant mokesčius kasa nebėra privaloma – jų jau seniausiai nebeturi net Mokesčių inspekcijos padaliniai, siunčiantys klientus susimokėti į artimiausią banko skyrių ir grįžti su kviteliu.

Kad kuri nors įstaiga iki šiol turi jai visiškai nebūtiną kasą, visuomenė išgirsta tik tada, kai drioksteli koks nors skandalas. Garsiausia istorija – 120 tūkst. Lt vagystė iš Seimo kasos, atskleidusi, kad svarbiausioji tvarką šalyje nustatanti institucija pati aplaidžiai prižiūrėjo savo kasą, kad net Seimo nariai nelegaliai skolinosi pinigus iš jos.

Pasak finansų ministrės patarėjos Giedrės Balčytytės, nenurodoma, kurioms įstaigoms reikia turėti grynų pinigų kasą, o kurioms – ne. “Tačiau centrinės valdžios įstaigose jų jau nebeliko”, – teigia ji. Pati Finansų ministerija kasą uždarė 2006 m., Seimas jos atsisakė nuo 2010 m.

Buhalterinės apskaitos ir finansinių paslaugų įmonės “Finasus” direktorius Robertas Giedrys aiškina, kad kasą turėti nėra kaip nors ribojama įstatymais, ir tik pačios organizacijos sprendžia, ar ją laikyti. “Jei nerenkamos kokios nors įmokos grynaisiais, to daryti neapsimoka – juk kainuoja seifas, jo priežiūra, pinigų inkasacija, inventorizacija”, – vardija specialistas.