Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatas suveikė kaip išblaivinantis vėjo gūsis, parodęs jaunimui ir didmiesčių gyventojams, kad sovietžmogiai ir jų mylimas Viktoras “Agurkichas” niekur nedingo.

Iš tikrųjų šis sekmadienis neparodė nieko naujo: žmogus, nemokantis lietuvių kalbos, besityčiojantis iš lietuvių tautos, iš paprasto dujotiekio suvirintojo mistiškai tapęs dujų importo tarpininku, vengiantis mokėti mokesčius Lietuvos valstybei, buvimą valdžioje išnaudojantis savo ir savo draugelių verslo reikalams pataisyti, meluojantis apie savo išsilavinimą, politinio prieglobsčio ieškojęs Rusijoje ir ten dergęs Lietuvos valstybę, rinkėjų balsus perkantis mainais už dešrą, bambalį ar ledų porciją, Lietuvos provincijoje yra “bičas Nr. 1”.
Tad, kur slypi V.Uspaskicho populiarumo mįslė? Kas ir kodėl jį atvedė į politiką? Ir, ko tikėtis iš šio populisto, jei jis ir jo autorinė Darbo partija vėl prieitų prie valdžios? – “Veido” žvilgsnis į V.Uspaskicho praeitį.

Nuo antrankių vėl gelbėjasi tautos atstovo mandatu
Jei ne Lukiškių gultų grėsmė, V.Uspaskicho, veikiausiai, niekados nebūtume matę politikoje. Jo žygis į didžiąją politiką prasidėjo 2000-aisiais, kai po Valstybės kontrolės ir prokuratūros tyrimo paaiškėjo, kad su Kėdainių verslininku V.Uspaskichu susijusi bendrovė “Jangila” nesumokėjo valstybei milijonų litų mokesčių ir galimai plovė pinigus.
Bet šioje vietoje stabtelkime ir darkart grįžkime į 1995-uosius metus, kai Lietuvoje lankantis “Gazpromo” prezidentui Remui Viachirevui ligtolinis dujų importo tarpininkas – SAF koncerno – prezidentas Gintautas Čepas buvo teisėsaugos sulaikytas trims dienoms ir, nors jam pateikti įtarimai dėl stambaus masto kontrabandos bei pinigų plovimo nepasitvirtino ir verslininkas netrukus buvo paleistas į laisvę, bet tiek laiko užteko, kad pastarasis netektų rusiškų dujų tarpininkavimo verslo. Mat valstybe valstybėje vadinamo “Gazpromo” prezidentas R.Viachirevas, netrukus sulaukė paties tuomečio Rusijos premjero Viktoro Černomyrdino skambučio. Šis sakė ką tik sulaukęs Lietuvos atstovų, kurie pateikė dosje apie G.Čepui inkriminuojamus nusikaltimus bei argumentavo rinktis kitą partnerį. Tad netrukus R.Viachirevas sukirto rankomis dėl dujų tiekimo Lietuvai su buvusiu Kėdainių dujotiekio suvirintoju V.Uspaskichu… Ir nuo to momento šis veikėjas ėmė turtėti ne dienomis, o valandomis.
Čia svarbu žinoti ir dar vieną faktą: tais pačiais 1995-aisiais V.Uspaskicho šeimos valdoma UAB “Vikonda” sudarė sandorį su tarptautine verslo bendrove “Jangila incorporated”, kuriuo perleido šiai bendrovei dujų tarpininkavimo verslą. Kaip vėliau nustatė Valstybės kontrolės revizoriai: “Jangila” iš „Vikondos“ perleistos ūkinės – komercinės veiklos nuo 1995 iki 1997 m. gavo beveik 271 mln. Lt pajamų. Tiesa, „Jangilos“ direktorius pajamas nuslėpė – neįregistravo “Jangilos” pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir nesumokėjo valstybei beveik 7,5 mln. PVM.
Tuo pat metu “Jangilos” atstovė Andželika Kristi Karalius daugybę kartų grynais pinigais paėmė daugiau kaip po milijoną litų iš šios bendrovės sąskaitų Ūkio banke. Teisėtvarkininkai tuomet įtarė, kad tokiu būdu milijonai litų buvo išplauti.
Galiausiai, išaiškėjo ir tai, kad bendrovė “Jangila” (kuri D.Britanijos Virginijos salų įmonių rejestre įregistruota 1995 m. ir, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo kėdainiškis Erlandas Petrūnas, o ūkinius – finansinius reikalus pagal įgaliojimą tvarkė minėta A.K.Karalius) Lietuvoje net nebuvo įregistruota.
Beje, prokuratūra šias neteisėtas veiklas tyrė itin principingai, tačiau padėtis pasikeitė po 2000-ųjų metų Seimo rinkimų, kai Kėdainių milijonierius, gelbėdamasis nuo kalėjimo grotų, “investavo” į konservatorių iš generalinių prokurorų išspirtą ir “tautos kankiniu tapusį” Artūrą Paulauską. Šis, V.Uspaskicho pinigais subūręs populistinę Naująją sąjungą, į Seimą pravedė ir Kėdainių “kniazių Viktorą”.
Netrukus naujos sudėties parlamentas pakeitė generalinį prokurorą, žemesnieji prokurorai irgi “atsipalaidavo”: visus aukščiau minėtus veiksmus perkvalifikavo į administracinius nusižengimus ir baudžiamąją bylą nutraukį. O galiausiai suėjo ir administracinės atsakomybės senaties terminas.
Beje, “Jangilos” bylos peripetijas iki smulkmenų žino ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Mat ji, būdama finansų ministre, kartu su Valstybės kontrolės skyriumi surinko informaciją, iš kurios teisininkai ir buvo padarę išvadą: jog yra pagrindas su „Jangilos“ veikla susijusius asmenis įtarti nusikalstama veikla, numatyta net penkiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Tą patį scenarijų matome ir šiandien: prokuratūra dar 2006 m. gegužę pradėjo tyrimą dėl V.Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos “juodosios buhalterijos” ir valstybei nesumokėtų 8 mln. Lt mokesčių. Ši byla teisme jau puspenktų metų, bet posėdžiai nuolat atidedami neva dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi bei dėl pagrindinio kaltinamojo viražų su teisiniu imunitetu.
Tiesa, šįkart kaltinimai pateikti ne tik V.Uspaskichui su partijos bendrais, bet ir pačiai Darbo partijai. Ir, kaip žiniasklaidai yra sakęs Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, jeigu teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, partijai grėstų likvidavimas…
Tuo tarpu politikai pastebi, kad, nors be partijos struktūrų Viktoras būtų niekas, jam pačiam didžiausią baimę kelianti perspektyva – atsidurti priešingoje nei parlamentas gatvės pusėje (čia yra Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas – J.K. past.). Užtat jis žūtbūt siekia dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą ir numarinti šią bylą kaip kad buvo numarinti “Jangilos” reikalai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.