Pernai dienos šviesą turėjusios išvysti bendros Rusijos ir Lietuvos istorikų knygos “SSRS ir Lietuvos problema tarptautinėje politikoje” rengimas įstrigo. Esą kol kas nerandama sutarimo dėl publikuotinų dokumentų ir pozicijos, kaip juos vertinti, rašo “Lietuvos žinios”.

Prieš penkerius metus Rusijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu sudaryta dvišalė istorikų komisija rengiasi išleisti antrąjį dokumentų rinktinės “SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais” tomą. Jame daugiausia dėmesio ketinama skirti Lietuvos aneksijos nepripažinimo politikai, kurios laikėsi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Didžioji Britanija.

Anot Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos vieno pirmininkų, istoriko Alvydo Nikžentaičio, knygoje bus remiamasi dokumentais iš Lietuvos ir Rusijos istorijos archyvų.

Tačiau antrojo tomo leidyba kol kas nejuda iš vietos, nes kaimyninių valstybių istorikams nepavyksta rasti sutarimo tam tikrais istoriniais klausimais juos vertinant. Vieno komisijos narių, istoriko Česlovo Laurinavičiaus teigimu, su rusų istorikais nemažai laiko ginčijamasi, kokius dokumentus knygoje naudoti ir kaip juos traktuoti. “Kyla problemų. Su kolegomis iš Rusijos ne visai sutariame. Galiu tiesiai pasakyti: jie savotiškai bijo reakcijos savo valstybėje”, – dienraščiui tikino Č.Laurinavičius.

Esą prie tam tikrų dokumentų, kuriuose SSRS veiksmai Lietuvos atžvilgiu kvalifikuojami labai griežtai, gretimos valstybės mokslininkai norėtų pridėti paaiškinimus, nes “plati Rusijos auditorija gali nesuprasti ar įsižeisti”. “Diskusijos vyksta tokiu lygiu. Vis ieškome variantų”, – aiškino Č.Laurinavičius.

Anot istoriko A.Nikžentaičio, esama ir daugiau sunkumų dėl komisijos veiklos. Tačiau kokių, jis konkretizuoti nenorėjo. “Komisijos darbas yra patekęs į juodą duobę. Po kelių savaičių paaiškės, ar iš jos pavyks išlipti. Galbūt gali tekti įšaldyti veiklą”, – teigė jis. Jau suplanuota išleisti ir trečiąjį dokumentų rinktinės tomą. Jame ketinama nagrinėti situaciją Lietuvoje stalinistiniu laikotarpiu – 1944-1953 metais.

Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos veiklą remia mūsų krašto Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijos. Pastaroji antrojo tomo leidybai pernai skyrė 15 tūkst. litų.

“Remti veiklą, susijusią su istorinės atminties įamžinimu, ketinama ir šiais metais. Užsienio reikalų ministerija remia įvairius projektus, skirtus pasitikėjimui tarp Lietuvos ir Rusijos visuomenių didinti bei istorinei atminčiai puoselėti”, – dienraščiui pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.