"Veido" archyvas

“Karaliaus kalba”

Amerikos kino meno ir mokslo akademijos paskelbtos “Oskarų” nominacijos nuvylė amerikiečių kritikus, bet maloniai nustebino kolegas iš Europos.

Britų režisieriaus Tomo Hooperio istorinė drama “Karaliaus kalba” gavo net 12 “Oskarų” nominacijų ir svariai aplenkė pagrindinį konkurentą “Socialinį tinklalapį” (8 nominacijos). Didžiausią staigmeną pabalnojo brolių Joelio ir Ethano Coenų vesternas “Tikras išbandymas” (10 nominacijų). Absoliučiai netikėtai išsisprendė geriausio aktoriaus, geriausio antrojo plano aktoriaus ir geriausio užsienio šalies filmo nominacijų rebusai. Akademijos balsuotojai priėmė daug ekspertų prognozėse nenumatytų teisingų sprendimų. Vasario 27 d. naktis su “Oskarais” ir jaunų vedėjų pora Anne Hathaway bei Jamesu Franco žada daug įdomių intrigų.

Britai daro geriau

Šiuo metu Vilniaus ir Kauno kino teatruose sėkmingai rodomai “Karaliaus kalbai” suteikusi užtikrinto lyderio statusą, Akademija neoficialiai suformulavo žinutę amerikiečių režisieriams – britai geresni už jus!

Visi tikėjosi, kad “Karaliaus kalba” bus įvertinta, bet niekas nelaukė, kad susirinks tiek daug auksinių simpatijų. Apdovanojimų istorijos metraščiai atskleidžia iškalbingą statistiką, kad daugiausiai nominacijų iškovojęs kūrinys turi maždaug 75 proc. tikimybę laimėti pagrindinį ir geidžiamiausią “Oskarą” už geriausią filmą. Daugiau nominacijų už “Karaliaus kalbą” praeityje yra užsitikrinę tik 11 filmų: “Viskas apie Ievą” (1950 m.) ir “Titanikas” (1997 m.) – po 14; “Vėjo nublokšti” (1939 m.), “Nuo čia iki amžinybės” (1953 m.), “Merė Popins” (1964 m.), “Kas bijo Virdžinijos Vulf” (1966 m.), “Forestas Gampas” (1994 m.), “Įsimylėjęs Šekspyras” (1998 m.), “Žiedų valdovas” (2001 m.), “Čikaga” (2002 m.) ir “Keista Bendžamino Batono istorija” (2008 m.) – po 13.

Įdomu prisiminti dar vieną faktą, kad po 12 nominacijų per 83-ejus “Oskarų” metus turėjo 13 filmų ir aštuoniems iš jų pasisekė švęsti galutinę pergalę.

Viskas paaiškės anksčiau

Sustabarėjusius žmonių bendravimo ypatumus moderniame pasaulyje analizuojantį ir “Facebook” įtaką mūsų kasdienybei apnuoginantį “Socialinį tinklalapį” principingai palaikantys amerikiečiai su viltimi laukė itin svarbių JAV režisierių gildijos ir JAV scenaristų gildijos verdiktų. Jeigu šiuos prizus būtų susirinkę režisierius Davidas Fincheris ir scenaristas Aaronas Sorkinas, tai per “Auksinius gaublius” pirmavęs “Socialinis tinklalapis” vėl būtų susigrąžinęs esminius kozirius banguotoje ir neįtikėtinai lygioje dvikovoje.

Gildijose balsuojantys režisieriai ir scenaristai yra Akademijos nariai. Mažai tikėtina, kad, vieną kartą pateikę nuomonę dėl savo favoritų, jie priimtų kardinaliai kitokius sprendimus per “Oskarų” dalybas. Apdovanojimų statistika sufleruoja, kad nuo 1989 m. visi be išimties filmai nugalėtojai pelnydavo bent jau nominaciją už geriausią režisūrą. Taigi šiemet taip pat išlieka milžiniška tikimybė išvysti pergalę filmo, kurį pasirinks kolegos režisieriai. Spėliojant pagal tokią taktiką iš dešimties nominuotųjų liktų tik penki realiausi kandidatai – “Karaliaus kalba”, “Socialinis tinklalapis”, “Juodoji gulbė”, “Kovotojas” ir “Tikras išbandymas”.

Gaila, kad iš pretendetų penketuko turime išbraukti vieną originaliausių 2010 m. filmų “Pradžia”, nes sapnų trileriui dirigavęs Christopheris Nolanas seansacingai negavo nominacijos už geriausią režisūrą. Tai didžiausias “Oskarų” netikėtumas, nuvylęs studijos “Warner Bros.” strategus ir stebėtinai puikius finansinius rezultatus pasiekusio filmo gerbėjus. “Pradžiai” Akademija tėkštelėjo dar vieną akibrokštą, kažkodėl pamiršdama nominuoti už nepriekaištingą montažą.

“Facebook” prieš karalių

Psichologinio baleto trilerio “Juodoji gulbė” komandą nuliūdino iki prognozuotos nominacijos už geriausią antrojo plano vaidmenį neištempusi ukrainietė Mila Kunis. Dešimt metų filmo idėją nešiojęs Darrenas Aronofsky gavo prakaitu užtarnautą nominaciją už geriausią režisūrą (tai pirmasis ryškus įvertinimas jo karjeroje), tačiau “Juodoji gulbė” pralaimėjo kituose ne mažiau svarbiuose etapuose. Jei atverstume apdovanojimų metraščius iki 1997 m., tai pamatytume, kad nuo “Titaniko” triumfo iki dabartinių dienų neatsirado nė vieno kūrinio, kuris nusipelnytų “Oskaro” už geriausią filmą neturėdamas nominacijos už originalų arba adaptuotą scenarijų.

Šie sutapimai reiškia, kad paties geriausiojo jau turime ieškoti tarp keturių kandidatų. Silpniausiai tarp jų neabejotinai laikosi bokso drama “Kovotojas”, kuriai tris iš septynių nominacijų sukrovė antrojo plano aktoriai Christianas Bale’as, Melissa Leo ir Amy Adams.

Puikios recenzijos ir fenomenalūs finansiniai rodikliai Akademijosnarius prijaukino prie vesterno “Tikras išbandymas”. Geriausio režisieriaus nominaciją gavo netgi broliai Coenai, kuriems ekspertai nežadėjo tokio lobio. Būtent broliai atėmė Ch.Nolanui beveik garantuotą vietą. Pagrindinį vaidmenį “Tikrame išbandyme” užsitaisęs Jeffas Bridgesas gavo jau šeštą nominaciją karjeroje ir atsidūrė per žingsnį nuo labiausiai tituluotų kolegų aktorių dešimtuko. Jeigu J.Bridgesui per stebuklą pavyktų negvelbti “Oskarą”, tai jis taptų pirmuoju laureatu, kuriam sėkmė šypsojosi dvejus metus iš eilės. 10 nominacijų “Tikram išbandymui” skamba tobulai ir turėtų papildomai paskatinti Lietuvos žiūrovus nusipirkti bilietą į nepalankaus mūsų įpročiams žanro filmą.

Būtų smagu, jei brolių Coenų karieta atvežtų daugiau intrigos, nes kol kas “Oskaruose” viską dalytis ketina tik dviese – “Karaliaus kalba” ir “Socialinis tinklalapis”.

Beje, sausio 30 d. JAV režisierių gildija kozirinį apdovanojimą vis dėlto atidavė charizmatiškajam britui T.Hooperiui, ir statistiškai tai turėtų reikšti beveik garantuotą “Karaliaus kalbos” pergalę “Oskaro” nominacijoje už geriausią filmą.

Didžiausi netikėtumai

Nagrinėjant “Oskarų” nominacijas, keistokai atrodo geriausių vizualiųjų efektų nominacija, kurioje Akademija nerado vietos efektingiausiam metų filmui “Tronas: palikimas”, bet netikėtai išaukštino daug pigiau kainavusios Clinto Eastwoodo mistinės dramos “Anapus mirties” vizualinį įvaizdį.

Iš tiesų šiemet buvo juntama Akademijos tendencija teikti pirmenybę be Holivudo studijų investicijų sukurtiems europietiškiems filmams ir kilstelėti nepriklausomo kino akcijas. Tarkime, Lietuvoje jau rodytas ir labai jau nedaug žiūrovų pritraukęs prancūzų režisieriaus Sylvaino Chomet animacinis šedevriukas “Iliuzionistas” įsigudrino prasmukti į geriausio animacinio filmo nominaciją ir išstumti galingus holivudinius konkurentus “Ilgo plauko istorija” ar “Bjaurusis aš”.

Užsienietiškos intrigos

Barselonoje nufilmuota liūdna drama “Biutiful” gavo ne tik prognozuotą nominaciją už geriausią užsienio šalies filmą, bet ir netikėtą nominaciją geriausiam aktoriui Javierui Bardemui, kuriam reklamuotis ypač padėjo įtakingoji Julia Roberts. O Lietuvos žiūrovai kaip tik netrukus turės progą pasižavėti fantastiška J.Bardemo vaidyba, nes filmas “Biutiful” Lietuvos kino teatruose bus rodomas vasarį.

Europos šalių kino forumo “Scanorama” Lietuvos repertuarui įsigytas šedevras “Geresniame gyvenime” po pergalės per “Auksinius gaublius” prasibrovė į geriausio užsienio šalies filmo nominaciją. Susanne Bier dramos stipriausias varžovas yra Alejandro Gonzalezo Inarritu “Biutiful”, nes meksikiečių režisierius jaučia galingą tarp Akademijos narių esančių draugų palaikymą. Pernai “Kino pavasaryje” Lietuvos žiūrovus šiurpinęs graikiškas “Iltinis dantis” sensacingai įtikino vyresnio amžiaus balsuotojus, kurie anksčiau masiškai ignoruodavo smurtinius filmus.

Nuo Sandanso iki “Kino pavasario”

63-iųjų “Oskarų” nominacijos dar sykį patvirtino Sandanso nepriklausomo kino festivalio svarbą. 2010 m. sausį Park Sityje nugalėjusi drama “Vinterio kaulai” nugvelbė dvi netikėčiausias nominacijas už geriausią filmą ir antrojo plano aktoriaus Davido Hawkinso vaidybą. Komiška drama “Vaikams viskas gerai”, santykių griūties drama “Liūdnoji meilė”, kriminalinė drama “Žvėrių karalystė”, dokumentinis trileris “Restrepo”, dokumentinė provokocija “Išėjimas per suvenyrų krautuvę”, dokumentiniai filmai “Sąvartynas ir “Dujų žemė” pirmąjį krikštą gavo kaip tik Sandanse.

Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” savo programoje pristatys penkis “Oskaro” nominacijomis išgražintus filmus: Danny Boyle’o išgyvenimo dramą “127 valandos” (6 nominacijos), australišką kriminalinę dramą “Žvėrių karalystė” (aktorė Jacki Weaver nominuota už geriausią antrojo plano vaidmenį), kanadietišką dramą “Moteris, kuri dainuoja” (nominacija už geriausią užsienio šalies filmą), dokumentinius filmus “Savų darbas” apie finansų krizės šaknis Volstrite ir “Restrepo” apie amerikiečių kareivių pavojingą kasdienybę Afganistane.