"Scanpix" nuotr.

Žurnalisto išsilavinimą turintis senas politikos vilkas Paolo Gentiloni (nuotr.) paskirtas naujuoju Italijos ministru pirmininku. Jis pakeis partijos kolegą demokratą Matteo Renzi, atsistatydinusį praėjusią savaitę po triuškinamai pralaimėto referendumo dėl konstitucinės reformos (plačiau apie tai skaitykite 34 p.)

Naujuoju šalies ministru pirmininku paskirtam iki tol užsienio reikalų ministro pareigas ėjusiam 62-ejų metų P.Gentiloni pavesta suformuoti vyriausybę, kuri turėtų vadovauti Italijai iki rinkimų 2018-ųjų vasarį.

Tiesa, radikalių partijų „Penkios žvaigždės“ ir „Šiaurės lyga“ lyderiai net ir paskyrus naują premjerą vis dar tebereikalauja pirmalaikių rinkimų. Esą tik nauji rinkimai leis tinkamai atstovauti gyventojų interesams, kurie, kaip parodė ką tik vykęs M.Renzi inicijuotas referendumas, yra nusivylę dabartine valdžia ir nori reikšmingų pokyčių.

Oponentai P.Gentiloni vadina atsistatydinusio M.Renzi antrininku, kopija, marionete, netgi „avataru“. Vis dėlto savo temperamentu naujasis premjeras yra tikra ankstesniojo priešingybė. „Žilaplaukis, pilkus kostiumus mėgstantis P.Gentiloni kilęs iš puikiai besiverčiančios ir aristokratiškų šaknų turinčios Romos gyventojų šeimos. Jis ramus, santūrus, tad jį galima vadinti visiška emocingo ir hiperaktyvaus M.Renzi priešingybe“, – apie naująjį premjerą rašo Italijos žiniasklaida.

P.Gentiloni – politikos senbuvis. Į parlamentą jis nuolat renkamas nuo 2001 m., o per tą laiką yra ėjęs ne tik užsienio reikalų, bet ir komunikacijų ministro pareigas, kurias jam buvo paskyręs tuometis premjeras Romano Prodi.

Beje, eidamas šias pareigas P.Gentiloni nėrėsi iš kailio siekdamas pažaboti žiniasklaidos magnatą Silvio Berlusconi ir apriboti jo valdomų kanalų transliacijas. Tuomet jis vadino S.Berlusconi viena didžiausių Italijos problemų.

Deja, šios „problemos“ P.Gentiloni išspręsti nepavyko. Klausimas, ar pavyks dabar, nes S.Berlusconi yra vienas aršiausių demokratų, vadinasi, ir P.Gentiloni oponentų.

Beje, nors demokratams vadovauja atsistatydinęs M.Renzi, tačiau P.Gentiloni buvo vienas šios partijos kūrėjų ir idėjinių lyderių. Jaunystėje jis priklausė radikalių pažiūrų kairiųjų judėjimams, vėliau buvo suvienijęs jėgas su žaliaisiais.

Analitikai didelių permainų iš P.Gentiloni nesitiki, tačiau neabejoja, kad jis – puiki atsvara vis populiarėjantiems euroskeptikams. Be to, P.Gentiloni turėtų rasti teisingą sprendimą, kaip Italijai išvengti gresiančios bankų griūties.

Dar vienas jo sau keliamas tikslas – pažaboti korupciją atstatant žemės drebėjimų sugriautus Italijos regionus, mat korupcija iki šiol būdavo neatsiejama tokių statybų dalis.