Italijos parlamento ir Senato rinkimuose triumfavo euroskeptiškai nusiteikę plevėsos, pasiryžę ir toliau klampinti šalį į skolas ir priešintis bet kokioms pastangoms priversti šią valstybę taupyti.

Po Italijos parlamento ir Senato rinkimų į valdžią sugrįžęs Silvio Berlusconi ir į ją pirmą kartą atėjęs Beppe Grillo jau porą savaičių vadinami didžiausiais Italijos klounais. Tačiau tokie palyginimai žeidžia net tikruosius šios profesijos atstovus. Kai vienas pernelyg didele diplomatija nepasižymintis Vokietijos socialdemokratas Peeras Steinbrückas S.Berlusconi ir B.Grillo vėl viešai pavadino dviem klounais, garsiausias Vokietijos cirkas, neapsikentęs tokio įžeidimo, pareiškė pasipiktinimą, kad jo aktoriai lyginami su tokiais gėdą darančiais kaimyninės Italijos politikais.
“Cirko klounas nėra kvailys, kurį galima nuleisti iki tokio pat lygio kaip Berlusconi”, – tėškė “Circus Roncalli” vadovas Bernhardas Paulas, pridurdamas, kad klouno darbas, priešingai nei šio Italijos politiko, yra garbingas, labai sunkus, jautrus ir kūrybingas.
Taigi šis gėdą net pajacams darantis S.Berlusconi ir B.Grillo duetas kartu surinko daugiau nei 50 proc. italų balsų, ir daugumą laimėjo nutaręs sumesti politinius skudurus. Taip juodu įveikė daugiausiai balsų – 29,54 proc. žemuosiuose parlamento rūmuose gavusią Demokratų partijos lyderio Piero Luigi Bersani vadovaujamą kairiąją koaliciją, kuri, kaip veltui tikėtasi, taip ir nesusivienijo su Mario Monti politine jėga.
Rezultatas – iš tiesų apverktinas ir mažų mažiausiai makabriškas. Juk B.Grillo – rėksmingas populistas, kurio profesija ne taip jau ir nutolusi nuo klouno darbo: jis iš tiesų dirba profesionaliu humoristu ir linksmina 3 mln. bedarbių armiją turinčios Italijos gyventojus, gelbėdamas juos nuo nevilties ir depresijos.
S.Berlusconi savo ruožtu italams kone kasdien garantuoja pikantiškų naujienų apie nesuskaičiuojamas istorijas su moterimis ar korupcijos skandalus ir nuolat duoda darbo geltonosios spaudos žurnalistams.
Ko gero, dėkingumas už nenuilstamas pastangas kelti tautai nuotaiką ir tapo jų pergalės priežastimi: vieni 2 trln. eurų skolos slegiamos valstybės gyventojai taip geraširdiškai balsavo už juokdarį, kiti – už korumpuotą milijardierių ciniką.

Komedija, turinti tragiško atspalvio

Juokas juokais, tačiau S.Berlusconi grįžimas į Italijos valdžią nerimą kelia ne tik sveiką protą išsaugojusiems italams, bet ir užsienio politikams, nebenutuokiantiems, kaip nuo šiol teks rasti bendrą kalbą su viena labiausiai prasiskolinusių, tad ir labiausiai taupyti spaudžiamų valstybių. Juk tiek S.Berlusconi, tiek B.Grillo jau savo rinkimų kampanijos metu buvo pareiškę, kad kovos prieš taupymą ir prieš naujus ar padidintus mokesčius.
Paradoksalu, tačiau per rinkimų kampaniją B.Grillo žadėjo dar ir kovoti su tokiais kaip S.Berlusconi. “Politikai, bankininkai, teisėjai, verslo lyderiai ir spauda, trumpai tariant – visas isteblišmentas susimokė prieš žmones, paprastus italus ir jaunimą”, – yra sakęs tas pats B.Grillo, kuris po rinkimų sudarė koaliciją būtent su žiniasklaidos magnatu, verslininku, milijardieriumi politiku.
Žinomas tinklaraštininkas Gavinas Hewittas pabrėžia, kad B.Grillo “Penkios žvaigždės” buvo ne kas kita, kaip protesto judėjimas, kurį vienijo pasibjaurėjimas Italijos politine klase. Paradoksas, bet jis pats užlipo į patį valdžios olimpą ir vargu ar prisimins, ką prieš rinkimus žadėjo paprastiems italams.
Jau dabar jie abu – tiek S.Berlusconi, tiek B.Grillo – pučia neprastai suderintą dūdą ir aiškina, pavyzdžiui, kad ne tik panaikins italų itin nekenčiamą turto mokestį, bet ir grąžins rinkėjams tai, ką šie jau sumokėjo taupiojo premjero M.Monti vadovavimo laikotarpiu. Tačiau kaip ketina užkamšyti biudžete atsiradusią skylę, du koalicijos partneriai neaiškina.
“Nesako, nes nežino”, – neabejoja “Financial Times” bendradarbis Romoje Tony Barberis, apgailestaudamas, kad Italijoje susiklostė pats blogiausias scenarijus, koks tik buvo įmanomas.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad jei valdančiąją daugumą būtų sudarę ne S.Berlusconi “Laisvės tauta” ir B.Grillo “Penkių žvaigždžių” judėjimas, o, tarkime, dešinieji, vadovaujami M.Monti, ir P.L.Bersani vadovaujama Centro kairės partija, Italija dar turėtų vilties išsikapanoti iš skolų krizės. Dabar jos padėtis, ypač jei šalis, vadovaujama šių “juokdarių”, nesiims jokių svarbių reformų, gali atsidurti visiškoje aklavietėje.
“Matyt, juokdariai tikisi, kad lemiamą minutę ranką jiems išties Europos centrinis bankas”, – keistą dviejų laimėtojų ramybę komentuoja Didžiosios Britanijos savaitraštis “The Economist”.
Iš tiesų ECB dar 2012 m. yra nusprendęs esant reikalui supirkti probleminių euro zonos valstybių obligacijas antrinėje rinkoje. Tad jei dėl padidėjusio neapibrėžtumo Italijos politinėje sistemoje šiai šaliai pabrangs skolinimasis, ECB galėtų aktyviai supirkinėti Italijos vyriausybės obligacijas ir taip leisti lengviau kvėpuoti valstybės finansų sistemai. Matyt, toks scenarijus visai tikėtinas, tačiau jis nenaudingas niekam kitam Europoje, išskyrus pačius italus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.