Silvio Berlusconi erą Italijoje užbaigė finansų supermenas „Super Mario“ – profesorius, ekonomistas, stambių korporacijų siaubas ir spekuliacijų virtuozas Mario Monti.
„Mario Monti priklauso banditų gaujai, sukėlusiai pasaulinę finansų krizę“, – pagiežą desperatiškai lieja nuo pjedestalo nulipusio Silvio Berlusconi valdomo Milano dienraščio „Il Giornale“ redaktorius Alessandro Sallusti. Bet aido kituose laikraščiuose ar televizijose tai nesukelia, nes naujasis Italijos premjeras M.Monti – tikras žurnalistų numylėtinis, ir ne vien Italijoje.
Kitaip nei nuolat kritikos taikiklyje esantis S.Berlusconi, M.Monti moka puoselėti savo reputaciją. Tuo pat metu jis virtuoziškai lieka dėmesio centre ir, priešingai nei kiti biurokratai, geba neprarasti populiarumo, kurį jau daugelį metų kursto jei ne visuotinės pagarbos, tai bent intelektualių debatų sulaukiančių išsišokimų padedamas.
Kitaip nei prie jo pirmtako, prie M.Monti nelimpa jokios etiketės – nei technokrato, nei akademiko, nei stambaus verslo šalininko, nei jo priešininko, nors bandymų jas klijuoti būta nemažai.
Užpjudė „Microsoftą“
Kontroversijų M.Monti veikloje iš tiesų daug, mat jis priklauso Europos Komisijos technokratų grietinėlei, bet vadinamas viena lanksčiausių politinių figūrų. Šis ekonomikos mokslų profesorius vadovauja Italijos universitetui ir yra laikomas vienu skvarbiausių Italijos protų, bet vadinamas ir finansų liūtu, kai kalba pasisuka apie tarptautines rinkas. Amerikoje, kremtant ekonomikos mokslus, jam dėstė Jamesas Tobinas, sumanęs Tobino mokestį, dar vadinamą Robino Hudo mokesčiu, kuris esą galėtų gerokai pažaboti spekuliantus. Tačiau net ir didelė šio profesoriaus įtaka nesutrukdė M.Monti vėliau būti tarptautinės spekuliacijomis užsiimančios korporacijos „Goldman Sachs“ finansų konsultantu.
Vis dėlto ryškiausiu įvykiu M.Monti biografijoje, matyt, galima pavadinti jo karžygiškus bandymus susigrumti su korporacijos „Microsoft“ monopoliu. Būtent prie M.Monti nuopelnų priskiriama tai, kad 2004-aisiais Europos Komisija skyrė „Microsoft“ 497 mln. eurų baudą už naudojimąsi dominuojama padėtimi.
Be to, M.Monti sutrukdė dviejų gigantų – „General Electric“ bei „Honeywell“ susijungimui, o Vokietijos verslininkų nemeilę užsitarnavo aplaužydamas ragus didiesiems regioniniams Vokietijos bankams.
Nuo tada profesorius M.Monti vadinamas „Super Mario“ ir iš tiesų laikomas ekonomikos supermenu. Autoritetu jį vadina tiek Europos Komisija, tiek stambusis verslas, tiek didžiausi pasaulio protai. Pernai Europos Komisijos prašymu jis netgi parengė projektą, kaip gelbėti eurą ir euro zoną. Na, o šiemet praktiškai savo idėjas išbandyti jis galės antrą kartą tapęs Italijos premjeru.
Užduotis – įveikti krizę
Prieš užimdamas Italijos premjero postą, M.Monti sutiko su sąlyga nenukrypti nuo kurso, kurį S.Berlusconi prieš mėnesį patvirtino euro zonos vadovų susitikime. Tai reiškia, kad bus atmestas Europos Komisijos reikalavimas šalyje koreguoti pelno bei nuosavybės mokesčius ir galbūt nebus pasikėsinta į bankuose gulinčius indėlius, ką pats M.Monti būtų linkęs daryti tuo atveju, jei Italija negalėtų skolintis užsienio rinkose.
Bet tai vieninteliai M.Monti kompromisai su savimi, nes visus kitus Italijai tiek EK, tiek šalies gyventojų keliamus reikalavimus jis pasiryžęs įgyvendinti su kaupu.
M.Monti neabejoja, kad išlaikys S.Berlusconi vadovaujamos partijos atstovų, tebeturinčių daugumą Italijos parlamente, palaikymą iki pat kadencijos pabaigos 2013 m., nors šie patikino remsią M.Monti vyriausybę tik tol, kol jai seksis mažinti 2,6 trln. JAV dolerių siekiančią skolą bei skatinti ekonomikos augimą.
Galima numanyti, kad M.Monti bus linkęs laikytis ir visų kitų Europos Komisijos bei centrinio banko diktuojamų nurodymų ir reikalavimų. Ir ne tik todėl, kad pats dvi kadencijas yra buvęs eurokomisaru, o abiem minėtoms institucijoms vadovauja geri jo bičiuliai. Analitikai pabrėžia, kad M.Monti braižas – perfekcionizmas, grynas profesionalumas, atmieštas puikiu finansų išmanymu, kurio niekaip neveikia nei asmeniniai interesai, nei lobistų spaudimas (kaip buvo S.Berlusconi laikais). Tad jam tapus Italijos premjeru lengviau atsiduso visa euro zona: tikėtina, kad bent viena šalis iš dabar skęstančių skolose bus išgelbėta.
Mario Monti biografija
Gimė 1943 m. nedideliame Šiaurės Italijos mieste Varezėje.
Iki 1984 m. studijavo ekonomiką Milano Bocconi, JAV Jeilio, vėliau net 15 metų – Turino universitetuose.
1984 m. paskirtas Bocconi universiteto rektoriumi.
1994 m. tapo Europos tarptautinės rinkos ir paslaugų komisaru.
1995 m. užėmė Italijos premjero postą.
1999–2004 m. antrą kartą tapo eurokomisaru ir vadovavo Konkurencijos komitetui. Kadencijos metu blokavo bendrovių „General Electric“ ir „Honeywell“ sandorį, apribojo įtakingų Vokietijos regioninių bankų veiklą, inicijavo kovą su bendrovės „Microsoft“ monopoliu Europoje.
2005 m. išrinktas Bocconi universiteto prezidentu.
2010 m. drauge su kitais įtakingais veikėjais įkūrė Europos federalistų iniciatyvinę grupę „Spinelli Group“, siekiančią didesnės Europos integracijos.
2011 m. antrą kartą tapo Italijos premjeru.