Trys klausimai Estijos ambasadoriui Lietuvoje Toomui Kukkui.

VEIDAS: Kaskart per Estijos parlamento ar savivaldos rinkimus susidaro įspūdis, kad vaikščiojama plonu ledu: prorusiškos politinės jėgos visuomet turi stiprų palaikymą ir rimtai konkuruoja su kitais šalies politikais, o įtampa visuomenėje išauga. Kaip manote, ar šią trintį tarp skirtingai kalbančių ir galvojančių Estijos gyventojų, padidėjusią ir per ką tik įvykusius parlamento rinkimus, įmanoma sumažinti?

T.K.: Neapibūdinčiau situacijos Estijoje kaip vaikščiojimo plonu ledu. 98 proc. rinkimuose dalyvavusių Estijos gyventojų, tarp kurių yra ne vien rusų, ukrainiečių, latvių, lietuvių, suomių tautybės žmonių, balsavo už šešias Estijos politines partijas, patekusias į naująjį Estijos parlamentą. Ir didžioji rinkėjų dalis savo balsą atidavė už dabar vykdomą į Europą ir NATO orientuotą politiką. Šiuo metu nepastebiu augančios įtampos, o jos išvengti ateityje geriausia tęsiant pastangas toliau didinti visų Estijoje gyvenančių žmonių pragyvenimo lygį ir gerovę.

VEIDAS: Jei kalbame apie pragyvenimo lygį, kokia jūsų nuomonė apie dvi gana skirtingas Europoje vyraujančias pozicijas – „vokiškąją“ taupymo bei diržų susiveržimo ir, priešingai, „graikiškąją“ socialinės gerovės didinimo bei minimalių atlyginimų kėlimo? Kuri iš šių pozicijų galiausiai bus pasirinkta Europoje ir kurioje taupymo bei išlaidavimo skalės vietoje jūs matote šiandieninę Estija?

T.K.: Svarbiausia viešuosius pinigus leisti išmintingai ir efektyviai. Estija įgyvendino konservatyvią fiskalinę bei biudžeto politiką ir šiandien gali pasigirti mažiausia skola visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, jog naujoji vyriausybė nesiims kokių nors radikalių permainų fiskalinės politikos srityje, bet gana akivaizdu, kad ji turės atsižvelgti į būtinybę didinti minimalią algą ir socialines garantijas.

VEIDAS: O ką prognozuojate gynybos srityje? Juk Estija šiandien yra vienintelė NATO valstybė Europoje, skirianti gynybai 2 proc. BVP. Ir kaip vertinate tai, kad kai kurios kitos NATO sąjungininkės Europoje savo gynybos biudžeto ne tik nedidina, bet dar jį planuoja ir mažinti, nepaisydamos Rusijos keliamos grėsmės?

T.K.: Manau, kad Estija gynybai ir ateityje skirs mažiausiai 2 proc. BVP. Įvykiai Ukrainoje – pats geriausias argumentas, kodėl visos NATO sąjungininkės, įskaitant Estiją, turi investuoti į savo gynybą. Mums džiugu, kad ta pačia kryptimi juda bei išlaidas gynybai didina ir kaimynės Lietuva bei Latvija. Be to, nesutikčiau su teiginiu, kad kai kurios NATO šalys nenori didinti gynybos finansavimo. Juk per pastarąjį NATO susitikimą Velse Aljanso šalių vadovai kaip tik priėmė politinį sprendimą, kad tos šalys, kurios atitinka NATO reikalavimą gynybai skirti bent 2 proc. BVP, tokį finansavimo lygį sieks užtikrinti ir ateityje. Na, o tos šalys, kurių išlaidos gynybai yra mažesnės nei 2 proc., sieks priartėti prie šios ribos per ateinantį dešimtmetį.