Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad tų pačių vaistų kainos skirtingose Europos valstybėse stipriai skiriasi. Lietuvoje tas skirtumas kažkodėl dažniau būna į didesnę pusę. Farmacininkai paprastai įrodinėja, kad vaistų kaina priklauso nuo šalies, taigi ir rinkos dydžio, ir kuo šalis didesnė, tuo vaistai joje pigesni. Tačiau tuomet neaišku, kodėl vaistai dydžiu mažesnėje Estijoje pigesni nei didesnėje Lietuvoje.

Vaistų gamintojo “Valentis Pharma” finansų direktoriaus Vaidoto Deveikio teigimu, vaistų kainų skirtumas dažniausiai priklauso nuo pačių vaistinių užsidedamų antkainių. “Kiekvienas gamintojas nustato preparato kainą, atsižvelgdamas į gamybos ir pateikimo į rinką išlaidas. Kaina gali nežymiai skirtis, nelygu rinka, tačiau iš esmės esame suinteresuoti tą patį produktą visur parduoti vienodai”, – tvirtina V.Deveikis.

O štai Sveikatos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus vertinimu, šiuo metu aktualiausias klausimas yra kaip tik pačių vaistų gamintojų kainų reguliavimas. “Anksčiau vaistų kainų nustatymas buvo pačių gamintojų ir vaistinių reikalas. Tad atsižvelgdami į esamus konkurentus rinkoje, jie užsikeldavo kainą kokią panorėję. Dabar Lietuvos vaistinių antkainiams jau nubrėžtos lubos”, – paaiškino M.Marcinkevičius.

Specialistai mini, kad vaistų kainų skirtumams užsienyje įtakos turi ne tik konkurencingumo ar populiarumo rodikliai, bet ir vyraujanti perkamoji galia šalyje. M.Marcinkevičiaus nuomone, viena iš veiksmingų priemonių kovoje su aukštomis vaistų kainomis yra galiojanti bendrinio vaisto pavadinimo tvarka. Pagal ją pacientui gydytojas recepte užrašo tik bendrinį vaisto pavadinimą, o vaistinės kompiuterių ekranuose klientams pateikia visų turimų tą pačią veikliąją medžiagą turinčių vaistų sąrašą, tad pirkėjas gali išsirinkti vaistą pagal kainą.