Praėjusiais metais ilgo ir kantraus darbo vaisius raškęs Kaunas nežada sustoti. Atidaręs didžiausią Baltijos šalyse areną bei priėmęs šimtus tūkstančių į tarptautines Hanzos dienas ir Europos krepšinio čempionato finalinį etapą atvykusių svečių, antras pagal dydį šalies miestas drąsiai žvelgia į ateitį ir rengiasi naujiems iššūkiams.

Po praėjusių metų savivaldos rinkimų Kaune įvykusių netikėtų politinių rokiruočių, praėjus vos pusei metų, laikinosios sostinės taryboje viskas grįžo į savo vėžes: valdančiąją koaliciją kartu su partneriais sudarė daugiausiai mandatų iškovojusi TS-LKD, o miesto meru antrai kadencijai buvo išrinktas didžiausio kauniečių pasitikėjimo sulaukęs Andrius Kupčinskas.

Arenos nauda miestui – milžiniška
„Neabejotina Kauno sėkmė – per trejus metus iškilusi ir atidaryta „Žalgirio“ arena, – paklaustas apie praėjusiais metais svarbiausius mieste įgyvendintus projektus, patikino A.Kupčinskas. – Toliau – pernai gegužę vykęs stambus renginys, Tarptautinės Hanzos dienos, rudenį toje pačioje „Žalgirio“ arenoje praūžęs Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas. Na, ir neabejotinai svarbi Kaunui oro uosto plėtra. Tai tokie būtų pagrindiniai akcentai. Taip pat norėčiau išskirti pasiektą susitarimą, kad būtų tęsiamas svarbus projektas – „Girstučio“ sporto komplekso renovacija. Be to, Kaune pradėta vykdyti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Taip pat įvyko Panemunės tilto rekonstrukcijos darbų konkursas, darbus ketinama pradėti šįmet.“
Nemuno saloje statant „Žalgirio“ areną, vis pasigirsdavo abejonių, ar Kaunui reikia tokio statinio, ar bus suspėta laiku. Pasak Kauno mero, pirmasis arenos veiklos pusmetis jau įrodė, kad toks objektas miestui neabejotinai naudingas.
„Visų pirma „Žalgirio“ arena per sporto vadybos apdovanojimus jau pripažinta Metų infrastruktūros objektu. Atidarius areną į Kauną atvyksta didžiausios pasaulinio garso muzikos žvaigždžės. „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda tapo daugiausiai žiūrovų Eurolygos namų rungtynėse sulaukiančia komanda, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Pagaliau svarbiausia – Europos vyrų krepšinio čempionato finalai vyko naujoje arenoje. Tai vieni įsimintiniausių praėjusių metų įvykių Kaune.“

Didžiausias renginys istorijoje
Kalbėdamas apie didžiausią kultūrinį renginį per visą Kauno istoriją – Tarptautines Hanzos dienas, meras neslepia, kad ši šventė pranoko visų lūkesčius. Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad šiame pavasarį vykusiame renginyje galėjo apsilankyti iki 700–800 tūkst. žmonių iš beveik šimto Hanzos sąjungai priklausančių Europos miestų.
„Liaupsių šventės organizatoriai sulaukia iki šiol. Džiaugiasi ir verslininkai. Daug ką pasako faktas, kad Tarptautinės Hanzos dienos buvo pripažintos geriausiu praėjusių metų kultūros turizmo renginiu Lietuvoje“, – teigia meras.
O kalbėdamas apie kitus miesto laimėjimus, meras išskiria tarptautinio Kauno oro uosto plėtrą. „Viena esminių aplinkybių – prieš kelerius metus atidaryta pirmoji Rytų Europoje „Ryanair“ bazė, išplėsta skrydžių geografija. Miestas iškart pajuto turistų pagausėjimą, atsigavo Senamiestis ir Laisvės alėja, o viešbučiai ir kavinės sulaukė daugybės lankytojų. Pernai Kauno oro uostas aptarnavo beveik 8 proc. daugiau keleivių nei užpernai. Keleivių šiame oro uoste gausėja jau devintus metus, daugėja ir naujų krypčių – dabar iš Kauno tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. Todėl Kauno miesto savivaldybė toliau rems oro uosto plėtrą“, – tvirtina Kauno miesto vadovas.

Tikslas – išardyti energetikos monopolį
„Miesto mero užduotis – žiūrėti keletą metų į priekį ir priimti Kaunui naudingą strategiją. Mero postas nėra tikslas – tai priemonė rezultatams pasiekti. Esu reiklus ne tik sau, bet ir kitiems, nevengiu atsakomybės. O greitų rezultatų nebūna. Greiti gali būti tik populistiniai sprendimai, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Vienas esminių momentų yra energetikos monopolio išardymas Kaune. Mūsų koalicija principingai siekia ir sieks, kad į miestą ateitų daugiau šilumos tiekėjų ir šiluma atpigtų. Tai nėra vienadieniai žingsniai, bet mūsų kryptys aiškios. Suomijos kapitalo UAB „Fortum Heat Lietuva“ jau patvirtino 200 mln. eurų investiciją į naujos kogeneracinės jėgainės statybą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Norą Kaune statyti biokuro jėgaines yra pareiškę ir kiti nepriklausomi šilumos tiekėjai. AB „Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti  270 mln. Lt ir modernizuoti Petrašiūnų elektrinę.“
Kalbėdamas apie kitus ateities planus, A.Kupčinskas visų pirma išskyrė Laisvės alėjos rekonstrukciją bei Kongresų ir parodų rūmų statybos Kaune idėją.