Artėjant naujam tarptautiniam susitarimui dėl Irano, iki šiol tarp visai pakenčiamus santykius palaikiusių Izraelio ir JAV perbėgo juoda katė.

Rima Janužytė

Pastarosiomis savaitėmis JAV ir Izraelio santykiai pradeda kelti nuostabą. Baltųjų rūmų atstovai ir Izraelio politikai, anksčiau žadėję vieni kitiems amžiną meilę ir ištikimybę, dabar jau ne vien laido subtilią kritiką, bet ir drabstosi purvais. Vieniems tai primena prasivardžiavimą ikimokyklinėje įstaigoje, kiti sako, kad iš tikrųjų tai kvailais žodžiais užmaskuoti labai rimti reikalai.

Žodinė dviejų valstybių dvikova prasidėjo nuo Izraelio gynybos ministro Moshe Yaalono pareiškimo, kad Baracko Obamos administracija nenutuokia, kaip siekti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių. Nors tai buvo pasakyta gana subtiliai, tačiau tokio aukšto politiko lūpomis, kad dviprasmybių niekam nekilo. Kiekvienam aišku, kad jei vienos valstybės gynybos ministras kritikuoja kitos valstybės prezidentą, tai jau diplomatinis konfliktas.

Atsakydamas JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Alistairas Baskey pareiškė, kad nepaisant „itin artimų“ JAV ir Izraelio santykių abi pusės nebūtinai sutaria absoliučiai visais klausimais: „Pavyzdžiui, JAV ne kartą išdėstė poziciją, kad statybos palestiniečių teritorijoje yra neteisėtos ir apsunkina pastangas pasiekti dviejų valstybių sprendimą.“

Štai tada ir pasipylė purvai. Kažkas iš B.Obamos administracijos žurnalistams atskleidė, ką mano apie Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu. Niekam ta nuomonė per daug nebūtų rūpėjusi, jei nebūtų atitikusi trijų kriterijų: nebūtų labai jau bjauri, nebūtų pareikšta oficialaus asmens ir nebūtų išdėtyta viešai. Žodžio, kuriuo šis paslaptingas politikas pavadino B.Netanyahu, tiesiogiai į lietuvių kalbą net neversime – kam kurstyti aistras. Netiesioginis (ir gana vaikiškas) vertimas geriausiu atveju būtų „niekingas“, ir to visiškai pakanka.

Kitas JAV politikas dar pridūrė, kad B.Netanyahu yra bailys. Abu juos pacitavo „The Atlantic Magazine“ publicistas Jeffrey Goldbergas. Straipsnyje paslaptingieji aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai cituojami sakantys, esą vienintelis B.Netanyahu rūpestis – jo paties politinis išgyvenimas. „Gerai bent tai, kad jis bijo pradėti karą. Bet blogai, kad jis nedarys nieko, jog rastų sutarimą su palestiniečiais ar sunitų valstybėmis. Jis susirūpinęs tik savimi. Jis ne Yitzhakas Rabinas, ne Arielis Sharonas ir tikrai ne Beginas Menachemas.“

Dar kandžiau skamba straipsnyje paminėtas tvirtinimas, esą B.Obamos administracija net rimtai nevertina B.Netanyahu kurstymo smogti prevencinį smūgį Iranui.

Po šios publikacijos Baltieji rūmai tokių žodžių tuoj pat išsižadėjo. „Be jokios abejonės, ši terminologija neatitinka B.Obamos administracijos nuomonės, o tokie komentarai apskritai yra netinkami ir neproduktyvūs“, – pareiškė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas A.Baskey.

Jis net suabejojo, ar B.Netanyahu apskritai galėjo įžeidinėti žmogus iš Baltųjų rūmų, kurių tikslas – ieškoti bendrų JAV ir Izraelio sprendimų, ir leido suprasti manąs, kad čia bus pasisakęs kažkas iš Valstybės departamento.

Pastaroji institucija tokių įtarimų irgi kratosi, vadindama juos absurdiškais. Vis dėlto žodis – ne žvirblis, o į statinę jau pateko deguto. Ir, beje, ne vienas šaukštas.

Kodėl niekas nesijuokia?

Nors JAV šį apsižodžiavimą mėginta paversti juokais, Izraelio reakcija buvo šiek tiek kitokia. „The New York Times“ žurnalistė Jodi Rudoren su švelnia ironija konstatuoja, kad „Izraelio politikai visą trečiadienį širdo už „The Atlantic Magazine“ išspausdintą publikaciją“. Bet B.Netanyahu tai iš tiesų priėmė ne tik kaip asmeninį įžeidimą, bet ir kaip grėsmę Izraelio interesams.

Į medaus sugadinimą žodžiais, kuriuos Artimųjų Rytų specialistas Vašingtone Aaronas Davidas Milleris vadina „darželio lygio prasivardžiavimu“, Izraelis reagavo be jokio humoro. „B.Netanyahu ir toliau gins Izraelio saugumo interesus ir istorines žydų tautos teises Jeruzalėje, nepaisydamas išorinio spaudimo“, – pranešė oficialusis Izraelis, leisdamas suprasti, kad žinia iš JAV buvo priimta kuo rimčiausiai.

Galbūt ir ne be reikalo. Lapkričio 24 d. turi būti pasirašyta nauja tarptautinė sutartis, kuria Iranui greičiausiai bus leista tęsti bent dalį branduolinės programos, o sankcijų našta sumažės.

Izraeliui, kuris šiose derybose nedalyvauja, reikia, kad sprendimas būtų kitoks. Tiesa, derybose dalyvaujanti valstybių grupė P5+1 – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija – dar nėra priėmusi galutinio sprendimo, bet JAV prezidento pozicija yra gana aiški ir nepalanki Izraeliui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.