Lietuvoje viešinčios Izraelio parlamentarų delegacijos vadovas Zeevas Bielskis (Zejevas Bielskis) sako, kad džiaugiasi pažanga Lietuvoje sprendžiant ilgai strigusį šalies žydų bendruomenės turto grąžinimo klausimą.

“Aš labai džiaugiuosi, kad darome pažangą. Tai yra dešimčių metų senumo klausimas, kuris ilgą laiką buvo labai skausmingas. Bet aš labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė eina į priekį, ir tai bus daroma bendradarbiaujant su vietos žydų bendruomene”, – pirmadienį žurnalistams sakė Izraelio Kneseto parlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Z.Bielskis.

Lietuvos vyriausybė parengė projektą, kuriuo būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.

Paklaustas, ar nemano, kad šio klausimo sprendimą iš dalies stabdė ir tai, kad Lietuvos žydai neturi bendros pozicijos turto grąžinimo klausimu, Z.Bielskis atsakė: “Į detales aš nesileisiu. Man, kaip Izraelio parlamento nariui, yra labai svarbu, kad (…) tai užbaigtume ir žiūrėtume į ateitį”.

“Mes neaptarėme sumų, svarbus yra principas ir teisingumas”, – aiškino Z.Bielskis.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Lietuvos vyriausybė yra nusprendusi, kad pinigais žydų bendruomenei bus grąžinta 113 mln. litų, taip pat jai bus perduoti du pastatai – žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.

Dalį kompensacijos, kuri atiteks nuo sovietų ir nacių nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, 3 mln. litų, numatoma išmokėti greičiau.

Lietuvoje veikiančios žydų organizacijos Vyriausybės siūlymus vertina skirtingai. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky yra sakiusi, jog džiaugiasi, kad Vyriausybė ima spręsti klausimą, tuo metu Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo Moišos Barako teigimu, “projektas yra gėdingas”.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, “kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų”, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.