Artimieji Rytai
Po Izraelio išpuolio prieš palestiniečiams pagalbą gabenusius laivus kilo masiniai protestai
Po kruvino išpuolio prieš humanitarinę pagalbą palestiniečiams gabenusius laivus Izraelis tapo pasaulio raupsuotuoju: nuo jo nusisuko ir Rytai, ir Vakarai.
Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy Izraelio veiksmus pavadino nesuvokiamais. Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelas Moratinosas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, pridūrė, kad tai nebegali pasikartoti.
Savo ruožtu Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, neslėpdamas pykčio, pagrasino Izraeliui tarptautinėmis sankcijomis.
Per vieną savaitę galutinai trūko ir JAV prezidento Baracko Obamos kantrybė. Jis pareikalavo detalios ataskaitos apie precedento neturinčius veiksmus, o Jungtinės Tautos pažadėjo atlikti išsamų tyrimą dėl to, kas įvyko prieš savaitę.
O įvyko štai kas. Į palestiniečių teritorijas, kuriose Izraelis nuo 2007 m., kai valdžią perėmė “Hamas”, yra įvedęs griežtos blokados režimą, neteisėtai įplaukė šeši laivai su humanitarine pagalba palestiniečiams. Juose buvo apie 700 aktyvistų iš 35-ių pasaulio šalių, tarp kurių – bent du politikai, švedų rašytojas Henningas Mankellis, Turkijos, JAV, Azijos, Europos ir arabų šalių piliečiai.
Izraelis prieš juos surengė reidą – sulaikė visus aktyvistus, o per ginkluotą susirėmimą dešimt žmonių žuvo.
Tai ir sukėlė tarptautinį pasipiktinimą bei pasmerkimą, o Izraelis, regis, parado paskutinius draugus. Iki šiol Izraelis kaltintas dėl įvairių priežasčių: neteisėto civilių palestiniečių atakavimo Gazos ruože, baisių jų gyvenimo sąlygų, kurios dėl blokados tapo beveik nepakeliamos. Pagaliau tarptautinė Izraelio reputacija gerokai nukentėjo ir po skandalingos istorijos dėl šios šalies specialiųjų tarnybų viešbutyje nužudyto arabų lyderio.
Visi šie įvykiai baigdavosi pagrūmojimu, po kurio gyvenimas grįždavo į senas vėžes. Tačiau šį sykį Izraelis išties stipriai susimovė: nuo jo nusigręžė Europa, JAV, Rusija, Turkija, ką jau kalbėti apie arabų pasaulio šalis.
Švelnins poziciją?
Po šio tarptautinį atgarsį sukėlusio įvykio imti svarstyti įvairūs pasekmių scenarijai. Vieni politologai, tokie kaip Izraelio ekspertė Orit Gal, buvo įsitikinę, kad Izraelio politikoje jokių naujų postūmių nebus. Esą jei Izraeliui nerūpėjo Vakarų Europos pasmerkimas dėl karo Gazos ruože 2008-aisiais ir JAV priekaištai dėl žydų naujakurių apgyvendinimo palestiniečių teritorijose, tai jis nekreips dėmesio ir į pasmerkimą dėl išpuolio prieš humanitarinę pagalbą gabenusius laivus.
Esą tai lems dar griežtesnę palestiniečių teritorijų kontrolę, ir nė kalbos apie blokados nutraukimą, kurio garsiai reikalauja Vakarų šalys. Ir ne tik dabar. Jau kelis pastaruosius mėnesius Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas nuolat ragino Izraelį atšaukti blokadą ir leisti Jungtinėms Tautoms bei kitoms organizacijoms įvežti humanitarinės pagalbos siuntas į Gazos ruožą, kur nežmoniškomis sąlygomis gyvena apie 1,5 mln. palestiniečių.
Dabar jis neabejoja – jei šių jo žodžių Izraelis būtų paklausęs, tragedijos būtų išvengta, o taikos derybos su palestiniečiais būtų pasistūmėjusios į priekį. Bet skeptikai po šios nelaimės įsitikinę, kad dabar taikos klausimas bus visai pamirštas: esą draugų nebeturinčiam Izraeliui nebus jokios prasmės jos siekti.
Tačiau esama ir priešingų nuomonių. Kai kurie politologai prognozuoja, kad Izraelis vis dėlto išsigąs visuotinio pasmerkimo, kuris reiškia ne tik politinius, bet ir ekonominius praradimus. Ir atrodo, kad pamažu pildytis ima būtent šis scenarijus. Praėjusią savaitę Izraelis pranešė ne teisiantis, o deportuosiantis apie 600 sulaikytų aktyvistų.
Užsiminta ir apie tai, kad galbūt bus sušvelnintos sąlygos humanitarinę pagalbą gabenantiems laivams patekti į palestiniečių teritorijas. Esą jie bus įleidžiami, bet tik nuodugniai juos patikrinus.
Ar tai pasitvirtins, paaiškės jau netrukus: palestiniečius palaikantys aktyvistai artimiausiomis dienomis planuoja į palestiniečių gyvenamas teritorijas pasiųsti dar vieną laivą – “Rachel Corrie” ir pasinaudodami tarptautiniu dėmesiu mesti iššūkį blokadai.
Vis dėlto, net jei Izraelis iš tiesų ketina švelninti savo poziciją ir net bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis tiriant išpuolį prieš laivus (apie tai pranešė pats Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu), tebėra neaišku, koks likimas laukia taikos derybų.
“Toronto Sun” analitikė Liza Vandusen, nuolat stebinti įvykius Artimuosiuose Rytuose, nusiteikusi pesimistiškai: “Jei pažvelgtumėte į visus pastarųjų metų įvykius palestiniečio akimis, matytumėte tik nesibaigiančią virtinę tragedijų ir žudynių. Apie kokią taiką tokiu atveju galima kalbėti?”