Generalinės prokuratūros (GP) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Justas Laucius toliau bylinėjasi dėl daugiau kaip 9 tūkst. litų, kuriuos valstybės naudai dėl prokuroro nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės iš jo priteisė Vilniaus 1-asis apylinkės teismas.

J.Laucius Vilniaus apygardos teismui (VAT) pateikė apeliacinį skundą dėl praėjusių metų lapkritį priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, kad advokatui Juzefui Kozubovskiui įpareigojimą registruotis policijoje skyręs prokuroras turi atlyginti į apylinkės teismą besikreipusiai GP padarytą daugiau 9242,74 litų žalą.

GP į teismą su ieškiniu kreipėsi po to, kai VAT 2007 metais kitoje civilinėje byloje iš GP advokatui priteisė minėto dydžio žalos atlyginimą. Šioje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir J.Laucius.

Tuomet VAT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokuroro J.Lauciaus priimti procesiniai sprendimai, kuriais įtariamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijoje, buvo nepagrįsti. Paskyrus šią kardomąją priemonę ieškovas J.Kozubovskis prarado per 6 tūkst. litų, nes negalėjo išvykti į užsienį, nors turėjo įsigijęs lėktuvo bilietus. Vyrui taip pat priteista 1500 litų neturtinės žalos, tiek pat – už advokato išlaidas ir 130 litų bylinėjimosi išlaidų.

Ketvirtadienį VAT posėdyje prokuroras prašė panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą atmetant ieškinį. Pasak J.Lauciaus, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, bei nepagrįstai taikė esą kitoje byloje nustatytas aplinkybes.

Jis tvirtino, kad J.Kozubovskio atžvilgiu jis nebuvo šališkas ir nesiekė advokatui padaryti kokios nors žalos.

“Nėra jokių įrodymų, kad buvau asmeniškai suinteresuotas nepakeisti kardomosios priemonės”, – kalbėjo J.Laucius. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad jis yra priešiškas įtariamojo atžvilgiu, kad su juo asmeniškai konfliktuoja, kad įtariamasis nesusijęs su byla ir jo buvimas yra nereikalingas.

“Tai buvo būtini ir reikalingi veiksmai”, – tikino prokuroras, teigdamas, kad aukštesnysis prokuroras, panaikinęs jo procesinį sprendimą, siūlė skirti dar griežtesnę kardomąją priemonę.

Tuo tarpu GP atstovavusi Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Aistė Berčaitė prašė palikti apylinkės teismo nutartį.

Ji tvirtino, kad prokuroras buvo šališkas ir jį paskirti jau minėtą kardomąją priemonę paskatino asmeninis suinteresuotumas.

“Prokuroras žinojo kokias pasėkmes sukels kardomoji priemonė, bet vistiek ją skyrė (…) Tai buvo asmeninis suinteresuotumas, asmeninės paskatos, kad atsirastų žala įtariamajam”, – kalbėjo A.Berčaitė.

Savo verdiktą VAT skelbs rugpjūčio 12 dieną.