Kretingoje taros ir jos gamybos įrenginių verslu užsiimančiai įmonei „Terekas“ šiuo metu svarbiausia įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkose, įžengti į JAV ir rasti kvalifikuotų darbuotojų.

„Gerai, kad rašote apie gerus žmones, – nudžiunga bendrovės „Daumantai.lt“ vadovas Saulius Grinkevičius, išgirdęs klausimą apie ilgametį partnerį ir dar senesnį draugą „Tereko“ vadovą Juozą Maksvytį. – Esame seni pažįstami – kartu studijavome, paskui tapome ir partneriais. Galiu minėti jį tik geru žodžiu: tai šiltas, malonus žmogus, palaikome labai gerus santykius. Mane džiugina inovacijos, diegiamos jų įmonėje, – ne tik pačių įrenginių, taros gamyboje, bet ir vadyboje.“

J.Maksvytis pritaria kad be nuoseklaus inovacijų diegimo įmonės ateities jis nė neįsivaizduoja. Esą pasaulis per greitai keičiasi, ir norint būti konkurencingiems sustoti negalima.

Neatpažįstamai pasikeitė ir „Terekas“. Viskas prasidėjo nuo limonadų pilstymo įrangos, parsivežtos iš Lenkijos, na, o šiandien įmonė yra vienintelė pūtimo įrangos ir didžiausia PET (plastiko) taros gamintoja Baltijos šalyse.

Pastaruosius ketverius metus „Terekas“ išgyveno didelį augimą, ir potencialo, atrodo, dar apstu. Įmonė ne kartą įvertinta už inovatyvumą ir sėkmingus rezultatus, o šeimos verslo avangarde stovintis J.Maksvytis giriamas kaip patikimas, smalsus ir malonus žmogus.

Pasak alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, ne vienus metus trukęs bendradarbiavimas su „Tereku“ buvo sėkmingas. Abiem vadovams teko daug kartų susitikti, ir J.Maksvytis M.Horbačauskui padarė nuoširdaus žmogaus, su kuriuo lengva bendrauti, įspūdį. Jo manymu, šios savybės „Tereko“ vadovui turėjo stipriai pasitarnauti siekiant nemažų tikslų.

„Manau, jis turėtų būti mėgstamas: atrodo įsiklausantis į savo darbuotojų nuomonę vadovas, nemanantis, kad yra pats geriausias ir protingiausias, – papildo S.Grinkevičius. – Susidaro įspūdis, kad jis tikrai gerbia savo darbuotojus.“

Pats J.Maksvytis tvirtina, kad yra linkęs klausytis visų pusių tik iki tol, kol priimamas sprendimas. Jei jau bendrai susitarta, blaškymasis nepageidaujamas. „Kai prasideda užduoties vykdymas, negali būti demokratijos. Apsisprendę visi turi daryti tai, kas sutarta“, – savo požiūrį į įmonės darbą dėsto vadovas.

Pranašumas konkurentų atžvilgiu – investavimas į kokybę

„Terekas“ dirba trijose artimose srityse: gamina ne tik įvairaus tipo plastikinę tarą, bet ir jų formavimo įrenginius bei didžiąją dalį įrangai reikalingų detalių, siūlo gamybos kliento patalpose galimybę. Jei klientai nenori įsigyti „Tereko“ įrangos, gali būti suteikta galimybė ja naudotis savo gamyklose. Tai jiems sumažina logistikos ir darbo išlaidas, o svarbiausia – sutaupo laiko.

Kad „Terekas“ atsidurtų ten, kur yra dabar, prireikė dviejų dešimtmečių. Viskas prasidėjo nuo paprasto pastebėjimo, kad nėra vietinių limonadų ir viskas atvežama iš Lenkijos. Taigi buvo nuvažiuota į Lenkiją ir parsivežta pilstymo įranga. Kadangi netrukus atsirado daug konkurentų, reikėjo sugalvoti kažką naujo. Greitai susivokta, kad Lietuvoje už plastikinę tarą mokama per brangiai, tad nusipirkta lenkiška įranga buteliams gaminti.

„Deja, ji buvo nekokybiška, būdavo daug broko, tad galiausiai kreipėmės į vokiečius. Lenkišką įrangą išmetėme, elektroniką, pneumatiką pakeitėme vokiška, ir našumas padvigubėjo, atsirado kokybė. Tada sugalvojome, kad galime patys surinkinėti įrangą… Padarę šią rimtą rekonstrukciją maždaug po pusės metų jau gaminome analogiškus įrenginius“, – prisimena J.Maksvytis.

Kadangi tuo metu atsirado daug visokiausių limonado ir mineralinio vandens pilstytojų, „Tereko“ įranga daug kam buvo įdomi. Netrūko ir konkurentų – ypač daug jų buvo kaimyninėje Lenkijoje. Tada „Terekas“ pasirinko su pigumu konkuruoti aukštesne kokybe, ir šis sprendimas pasirodė esąs teisingas. Kai lenkai siekė sumažinti kainą naudodami pigesnes medžiagas ir kinišką elektroniką, „Terekas“  svarbiausiu tikslu laikė kokybę ir naudojosi patikima pripažintų Vokietijos gamintojų produkcija. Tai davė gerų rezultatų: rinkoje netruko pasklisti žinia, kad jų įranga nelūžta, ilgiau dirba ir leidžia pasiekti gerą kokybę, tad netrukus daug užsakovų perėjo pas „Tereką“.

Anuomet inovatyvia įmone domėjosi ir posovietinės šalys. Žinoma, tai nebuvo palikta atsitiktinumui. J.Maksvytis ne kartą skrido „į visokias almatas, taškentus, biškekus, maskvas ir kijevus“ su pasiūlymais, be to, nemažai ryšių buvo likę dar iš sovietmečiu valstybinėje įmonėje dirbto darbo laikų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dalis senų pažįstamų tapo stambiais verslininkais, dideliais viršininkais ar svarbiais biurokratais, ir lietuviškam verslui tai tikrai netrukdė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m