Apie 1912 metais nuskendusį laivą „Titanikas“ sukurtas tikrai ne vienas dokumentinis ar meninis filmas. Populiariausią iš jų sukūrė režisierius Jamesas Cameronas, kurio romantinė drama 1998-aisiais susišlavė net 11 „Oskaro“ apdovanojimų.

Anot žurnalisčių Gerdos Butkuvienės ir Vaidos Lowell, susidomėjusių laivo istorija, filmas sulaukė šlovės ne tik dėl gražios meilės istorijos, bet ir realių faktų perkėlimo į kino ekranus.

Rašydamas filmo „Titanikas“ scenarijų, režisierius Jamesas Cameronas konsultavosi su istorikais, tyrinėjančiais su ledkalniu susidūrusio laivo katastrofą, analizavo išlikusias nuolaužas ir su mokslininkų ekspedicijomis ne kartą leidosi į Atlanto vandenyno gelmes apžiūrėti lainerio kapavietės.

Filme atkuriamos ir realios kai kurių veikėjų gyvenimo istorijos: „Titaniko“ savininkas Brucas Ismay iš tiesų gėdingai įsmuko į gelbėjimosi valtį, palikdamas užnugaryje šimtus pasmerktųjų, senukai Straussai net nebandė gelbėtis ir grįžo į savo kajutę ramiai pasitikti likimo, kunigas Thomas Byles iki paskutinės minutės denyje klausė keleivių išpažinčių, o muzikantai grojo bandydami palaikyti keleivius iki pat pabaigos. Nesutariama dėl kapitono Edwardo Smitho gyvenimo pabaigos – vieni liudininkai teigė, kad jis iš tiesų užsidarė ant kapitono tiltelio ir jį nuplovė banga, kiti sakė, kad vyras nuskendo gelbėdamas mažametį berniuką.

„Titaniko“ istorija susidomėjusios dvi lietuvės žurnalistės – Gerda Butkuvienė ir Vaida Lowell – pasakojo, kad laivo aukų kapinėse palaidotas ir Leonardo Dicaprio suvaidinto jaunuolio, pavergusio žiūrovių širdis, „prototipas“. Tiesa, sutampa tik jų incialai – J. Dawson buvo airis, dirbęs laivo kūriku, o ne dailininkas, laimėjęs bilietą į Jungtines Amerikos Valstijas. Filmavimo grupė pripažino, kad tai tik sutapimas, tačiau vaikino kapas Halifakso kapinėse yra labiausiai lankomas – ten filmo gerbėjos iki šiol deda gėles, palieka kino bilietus ar net raktus nuo savo viešbučio kambario.

Šiemet, minint 100-tąsias „Titaniko“ metines, žurnalistės parašė knygą „Titaniko lietuviai“, kurioje analizuoja laivu plaukusių tautiečių likimus, cituoja autentiškus dokumentus, publikuoja originalias archyvines bei pačių darytas nuotraukas bei siūlo susipažinti su visiškai neromantiška katastrofos puse. Autorės atsako į intriguojančius klausimus, apie kuriuos filmuose dažniausiai nutylima: kas nutiko su neišsigelbėjusių žmonių kūnais, kaip buvo nagrinėta laivo katastrofa, kaip ją nušvietė to meto žiniasklaida?

„Titaniko“ katastrofos minėjimui į kino ekranus sugrįžta ir apdovanojimais apibertas Jameso Camerono filmas 3D formatu. Kiekvienas kadras apdorotas žiūrėjimui trimatėje erdvėje. Garsiausias pasaulio kruizinis laivas į antrąją savo kelionę leisis balandžio 13 dieną, o jau balandžio 14-tąją prekybos centre „Panorama“ bus pristatyta knyga „Titaniko lietuviai“, kurią išleido leidykla „Obuolys“.