Japonijoje rinkimus vėl laimėjo partija, kuri su mažomis pertraukomis valdo nuo 1955-ųjų. Tačiau pastaruoju metu ši šalis susiduria su rimtomis problemomis, todėl dideli pokyčiai joje – neišvengiami.

„Japonija grįžo“, – vasarį vizito į JAV metu pareiškė premjeras Shinzo Abe. Tačiau galutinai tai įvyko tik praėjusią savaitę, kai jo vadovaujama Liberaldemokratų partija (LDP) laimėjo rinkimus į aukštesniuosius rūmus bei po trejų metų pertraukos vėl užsitikrino daugumą abiejuose parlamento rūmuose. Tai reiškia, kad šalį vėl valdo partija, kuri yra valdžioje nuo pat 1955-ųjų. Ar tai žada spartesnį šalies atsigavimą po siaubingų 2011-ųjų katastrofų, o, galbūt, priešingai, permainų bus siekiama išvengti kaip įmanoma ilgiau?
Priminsime, kad Japonija susiduria su daugybe sunkumų, o situacija šalyje ypač paaštrėjo, kai prieš dvejus metus milžiniški drebėjimai bei cunamis visiškai sujaukė Japonijos gyvenimą. Svarbu tai, kad premjeras S.Abe į rinkimus ėjo turėdamas tikslą radikaliai pertvarkyti ekonomiką, pakeisti dar 1947 m. JAV Japonijai suformuotą konstituciją ir padidinti Japonijos kariuomenės įgaliojimus.

Senstanti Japonija
Tačiau nepaliestas liko didžiausią nerimą Japonijai keliantis demografinis klausimas, nes jokia kita šalis nesensta taip greitai, kaip Tekančiosios saulės šalis. „Foreign Affairs“ analitikų teigimu, nuo 1985-ųjų iki dabar vyresnių nei 65-ių metų gyventojų skaičius Japonijoje išaugo nuo 10 iki 25 proc. Dar daugiau, 2060-aisias šis skaičius gali išaugti net iki 40 proc. Nors Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Japonija kartu su Šveicarija ir San Marinu užima pirmąją vietą pagal prognozuojamą gyvenimo trukmę (83 metai), tačiau gyventojų skaičiaus prognozės jai nėra palankios: teigiama, kad 2060 m. Japonijos populiacija gali sumažėti nuo 128 iki 100 mln. gyventojų.
Šie pokyčiai jau dabar jaučiami visur, ypač viešuosiuose valstybės finansuose. Dažnai nutylima, kad 200 proc. viršijančią valstybės skolą vis spartesniu tempu didina pensijų bei sveikatos apsaugos sistema. Skaičiuojama, jog vyresnių nei 65 m. piliečių priežiūrai dabar išleidžiama net tris kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius ir ši suma nenumaldomai auga.
Viena iš priežasčių, kodėl tokia demografinė situacija iki šiol nesprendžiama, yra būtent LDP, partijos, kurios elektoratas yra vyresnieji gyventojai, dominavimas šalies politiniame gyvenime. Prie to prisideda ir rinkimų sistema, kurioje daugiau reprezentuojamos kaimo vietovės.
„Foreign Affairs“ ekspertė Alexandra Harney pastebi, kad Japonijoje vyresnio amžiaus rinkėjai linkę aktyviau balsuoti. Į pastaruosius rinkimus atėjo vos 53 proc. piliečių ir tai mažiausias skaičius per 20 metų. Todėl Sofijos universiteto profesoriaus Koichi Nakano nuomone, iš tiesų tik 1 iš 6 šalies gyventojų balsavo už LDP partiją – taip vyresni rinkėjai tampa reprezentuojami daugiau, nei kiti šalies gyventojai.

Nepakeliamas darbo krūvis
Didelė vyresniųjų rinkėjų svarba reiškia ir tai, jog ši grupė sugeba į pirmą politinės darbotvarkės vietą iškelti jiems aktualius klausimus, o balsavimo teisę Japonijoje turi piliečiai tik sulaukę 20 metų (tai – didžiausias cenzas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse). Todėl Japonijos jaunimas jaučiausi nepakankamai atstovaujamas: apklausos rodo, kad jaunimas nemato politikų, kurie atstovautų jų interesus. Tuo tarpu prancūzų kalbą Japonijoje studijuojantis Osakos miesto gyventojas teigia, kad į politiką patekti eiliniam jaunuoliui yra praktiškai neįmanoma – jais tampa jau politinėje sistemoje veikiančių veikėjų atžalos.
Todėl didelė finansinė atsakomybė suformavo Vakariečių akimis įprastą japono kaip darboholiko, darbe praleidžiančio 12 ir daugiau valandų, įvaizdį. Iš tiesų Japonijos statistikos departamento duomenys rodo, kad kai kuriose srityse per mėnesį vidutiniškai darbe praleidžiama net 300 val. Tačiau BBC žurnalisto Tokijuje Roland Buerko reportažas atskleidė faktą, jog vis daugiau jaunuolių persikelia gyventi į kaimo teritorijas dėl nepakeliamo ritmo miesto gyvenime. „Niekada nežinau, kada prarasiu darbą, o rytais kamščių metu žmonės elgiasi tiesiog nežmoniškai“, – teigia į kaimo vietovę gyventi persikėlusi Megumi Sakaguchi.