Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje antradienį nugriaudėjo sprogimas jau trečiame reaktoriuje ir įvyko radioaktyvių medžiagų nuotėkis, o ketvirtame prasidėjo gaisras, toliau vystantis jau ketvirtą dieną vykstančiai katastrofai.

Vyriausybė perspėjo elektrinės apylinkėse gyvenančius žmones neišeiti iš namų, kad išvengtų apšvitinimo.

Tokijas pranešė užfiksavęs nežymų radiacinio fono suintensyvėjimą, tačiau pareigūnai sakė, kad jis per didelis, kad keltų pavojų žmonėms sostinėje.

Per nacionalinės televizijos transliuotą pranešimą premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) sakė, kad radiacija pasklido iš keturių reaktorių Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kuri smarkiai nukentėjo per penktadienį smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir vėliau atšniokštusį cunamį. Ši katastrofa nusinešė jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Spinduliuotės “lygis tikriausiai yra labai didelis, taip pat tebėra labai didelė rizika, kad pasklis daugiau radiacijos”, sakė N.Kanas.

“Darome viską, ką galime, kad išvengtume tolesnių sprogimų ir radiacijos nuotėkių”, – pridūrė jis.

Ši branduolinė krizė Japonijoje yra pati didžiausia nuo Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą.

Be to, ji tapo pirmąja visam pasauliui pavojų keliančia branduoline avarija nuo Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės sprogimo 1986 metais.

N.Kanas perspėjo, kad gali pasklisti daugiau radioaktyvių medžiagų ir nurodė žmonėms, esantiems ne toliau nei už 30 kilometrų nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, neišeiti iš patalpų, kad išvengtų spindulinės ligos.

Dalis iš maždaug 70 tūkst. žmonių jau evakuoti iš 20 kilometrų zonos, o dar 140 tūkst. tebėra zonoje, kurioje buvo naujai paskelbtas pavojus.

Po penktadienį įvykusio žemės drebėjimo šios jėgainės trijų reaktorių būklė tebėra kritinė: juos tapo nebeįmanoma aušinti, o į aplinką pasklido radioaktyvių medžiagų.

Ketvirtajame reaktoriuje, kuris buvo išjungtas, antradienį kilo gaisras ir taip pat įvyko radiacijos nuotėkis, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Šis gaisras buvo užgesintas. Nors ketvirtasis reaktorius neveikė, manoma, kad jis tapo vienu iš padidėjusio radiacinio fono šaltinių, kai iš jo korpuso buvo išleidžiamos vandenilio dujos, sukėlusios gaisrą.

“Tikėtina, kad radiacijos lygis smarkiai padidėjo dėl gaisro 4-jame bloke, – aiškino Y.Edano. – Dabar kalbame apie lygius, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai. Jie buvo išmatuoti netoli vietos, kurioje, kaip manome, vyksta (radioaktyvių medžiagų) išmetimai. Toliau (nuo elektrinės) šie lygiai turėtų būti žemesni.”

“Prašau, neikite į lauką – likite patalpose. Uždarykite lankus ir pasirūpinkite, kad jūsų namai taptų sandarūs. Nejunkite ventiliatorių. Prašome skalbinius džiovinti viduje, – sakė pareigūnas. – Šie (spinduliuotės) lygiai potencialiai gali paveikti sveikatą – tai neabejotina.”

Y.Edano pridūrė, kad pirmadienį užsiliepsnojęs vieno reaktoriaus bloko pastatas prie radiacinės taršos prisidėjo nežymiai. Prie vieno iš reaktorių išmatuotas radiacijos lygis siekė 400 tūkst. mikrosivertų per valandą ir keturiskart viršijo saugią ribą.

Pareigūnai sakė, kad 50 darbuotojų tebemėgina pumpuoti vandenį į reaktorius, siekiant juos ataušinti, o 800 kitų darbuotojų buvo evakuoti. Per gaisrus ir sprogimus reaktorių blokuose buvo sužeisti iš viso 15 darbuotojų ir kariškių, o iki 190 žmonių patyrė didesnį spinduliuotės poveikį.

Tokijuje antradienį buvo užfiksuotas nedidelis radiacijos lygio padidėjimas, tačiau pareigūnai tvirtino, kad žmonių sveikatai sostinėje pavojus negresia.

“Šis (padidėjimas) nepaprastai mažas ir nekelia pavojaus sveikatai. Jis mūsų nepaveiks”, – sakė Tokijo administracijos atstovas Takayuki Fujiki (Takajukis Fudžikis).

Antradienį taip pat buvo smarkiai padidinti oficialūs praeitą savaitę įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio aukų skaičiai.

Policija patvirtino, kad rasta daugiau nei 2 400 žuvusiųjų, nors šias naujienas nustelbė gilėjanti branduolinė krizė. Pareigūnai anksčiau sakė, kad viena Mijagio prefektūroje tikriausiai žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Milijonai žmonių, prislėgtų sielvarto dėl draugų ir artimųjų bei namų netekties, ketvirtą naktį iš eilės praleido turėdami itin mažai maisto ir vandens, taip pat negalėdami susišildyti, esant žvarbiems orams. Turtingiausia Azijos šalis tokių sunkumų nebuvo patyrusi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas) sakė, kad gaunama tik apie 10 proc. reikalingų atsargų kiekio. Jis pridūrė, kad taip pat baigiasi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

Japonijos pareigūnai atsisako prognozuoti bendrą aukų skaičių, tačiau geologas iš Indonezijos Hery Harjono (Heris Hardžonas), dirbęs su informacija apie 2004 metais Azijai smogusį cunamį, sakė, jog “būtų tikras stebuklas, jeigu žuvusiųjų būtų mažiau nei dešimt tūkstančių”.

2004 metais cunamis nusinešė apie 230 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau tik apie 184 tūkst. lavonų buvo rasti.

H.Harjono pažymėjo, jog Japonijoje daug lavonų tikriausiai buvo nuplauti į jūrą arba tebėra užversti po nuolaužomis, kaip nutiko labiausiai nuo ankstesnio cunamio nukentėjusioje Indonezijos Ačės provincijoje.

Tačiau geologas taip pat akcentavo, jog dėl Japonijoje aukų skaičius gali būti mažesnis dėl pažangios infrastruktūros, aukšto lygio parengties ir miestų išplanavimo, nes namai buvo statomi toliau nuo vandenyno pakrantės.