Geri santykiai regione bei gebėjimas išnaudoti unikalią geopolitinę ir geografinę Lietuvos padėtį leistų maksimaliai išskleisti Lietuvos konkurencingumo potencialą. O sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai tai tik dar labiau sustiprintų. Taip teigia “Veido” kalbinamas užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.

VEIDAS: Jums tapus ministru prasidėjo savotiška santykių su kaimynais „perkrovimo“ politika: pradėta ieškoti sąlyčio taškų su Lenkija, Rusija. Ar jau galime kalbėti apie santykių pagerėjimą?
L.L.: Informacinėse technologijose „perkrovimas“ yra veiksmingas, kai sistema šiek tiek stringa. Tačiau santykių su kaimynais klausimu „perkrovimui“ reikia daugiau laiko ir kantrybės. Bet efektas yra teigiamas.
Jau jaučiamas tam tikras santykių su Lenkija pagerėjimas. Anksčiau porą metų nebuvo jokio dialogo, noro bendrai veikti, o dabar jau matyti tam tikrų gerų tendencijų. Tai rodo vien vizitų skaičius: ir mūsų premjeras, ir aš lankėmės Lenkijoje. Su kolega Radoslawu Sikorskiu per spaudos konferenciją abu esame pasakę, kad tautinių mažumų klausimas yra vidaus politikos reikalas ir kiekvienos šalies atsakomybė – rūpintis savo tautinėmis mažumomis.
Iš tiesų pastaruoju metu ryšiai intensyvėja ir atsiranda noro veikti kartu. Mums tai svarbu, kai kalbama ne tik apie ekonominius, energetinius, bet ir apie saugumo aspektus, nes Baltijos šalys ir Lenkija saugumo kontekste yra vienas segmentas. Būtume keisti, jei šių galimybių neišnaudotume.
Jei kalbėsime apie Rusiją, per pastaruosius dešimt mėnesių buvau tris kartus susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Stebuklų neįvyko ir ilgamečių problemų, kurios skiria mūsų šalis, mes tikrai neišsprendėme, tačiau galiu patvirtinti, kad susikalbėjimo atsiranda daugiau. Tai rodo atsinaujinęs tarpvalstybinių darbo grupių darbas ir importo bei eksporto su Rusija didėjimas, palyginti su 2012 m.
Jeigu mūsų tikslas yra susikalbėti, o ne tęsti konfrontaciją, tai ateityje galėsime tikėtis dar didesnio pagerėjimo. Be abejo, situaciją reikia vertinti objektyviai – Lietuva tikrai nenulems Rusijos geopolitinės orientacijos. Tačiau mes galime prisidėti prie tų tendencijų, kurios svarbios mūsų žemynui. Nevadinčiau Lietuvos tiltu, tačiau mūsų geografinė padėtis tikrai dėkinga, todėl būdami ES ir NATO nariais tai galime sėkmingai išnaudoti.
VEIDAS: Svarbią Lietuvos ekonomikos dalį sudaro užsienio prekyba. Ilgalaikė Lietuvos užsienio politikos problema yra ta, kad ji per mažai atsižvelgia į mūsų verslo interesus užsienyje. Kodėl taip yra ir ar numatote pokyčių?
L.L.: Užsienio politikos tikslus reikia sieti su ekonomikos ir verslo interesais, ir tai yra daroma. Manau, kad labai sėkmingas žingsnis buvo įkurti Ekonominės diplomatijos tarybą, kurioje reguliariai susitiksime su Ūkio ministerija, asocijuotomis struktūromis ir viename lauke galėsime pasidalyti informacija apie spręstinas problemas. Verslas yra valstybės sąjungininkas ir kuria pridėtinę vertę, todėl ignoruoti jo interesus būtų neatsakinga. Svarbu, kad ryšiai netaptų politikos ir verslo suaugimu, nes tai gali kvepėti korupcija. Padėti verslui yra mūsų pareiga ir mes tai tikrai darysime.
VEIDAS: Jūs sakote, kad jaučiamas tam tikras santykių su Lenkija pagerėjimas, bet to neįrodote. O pastarųjų savaičių įvykiai tai net paneigia: omenyje turime tiek lenkų plakatą per futbolo rungtynes, tiek “Twitter” paskyroje atsiradusį jūsų kolegos R.Sikorskio raginimą jums spręsti tautinių mažumų klausimus. Gal tai ir pavieniai nemalonūs fakteliai, bet tuomet kokia visuma įrodo tą gerėjimą?
L.L.: Politikoje viskas susiję. Plakatas sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje: paprasti žmonės piktinosi šiuo įvykiu, kartu pradėti rinkti parašai siekiant atsiprašyti Lietuvos ir lietuvių. Tą skatino ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija, ir pats R.Sikorskis. Ir šiandien viešumoje vyrauja nuomonės tų, kurie yra pasipiktinę, o ne ieško pasiteisinimų ar sąmokslo teorijų.
Manau, kad su Lenkija rasime bendrą vertybinę skalę, nes abi pusės siekia santykių pagerėjimo, tačiau ne viena kitos interesų sąskaita. Ir mes, ir jie suprantame, kad pagerinusios santykius laimės abi pusės.
Iš tiesų viskas priklauso nuo požiūrio: galima matyti daug teigiamų dalykų, o galima pastebėti vien neigiamus dalykus ar girdėti tik nesantaiką skatinančius balsus, bet ir šie balsai jau silpsta. Aš manau, kad ilgainiui sveikas protas nugalės.
VEIDAS: Nuo pirmininkavimo ES Tarybai pradžios jau praėjo pusantro mėnesio. Jūsų vertinimu, kaip Lietuva atrodo šioje pozicijoje ir ar pasibaigus pirmininkavimui mes būsime “įgiję daugiau svorio” visos ES mastu?
L.L.: Tarptautinėje erdvėje ES yra didžiulė žaidėja – mes esame turtingų valstybių klube. Jeigu Lietuva pirmininkauja šiam klubui, tai ir ji tampa svarbi. Taigi turime ne tik šansą, bet ir pareigą ar poreikį išnaudoti šią poziciją ir kaip tam tikrą pagrindą tolesnei veiklai. Tą kapitalą, kurį uždirbsime per šį pusmetį, tikrai galime išnaudoti stiprindami savo statusą ir įvaizdį, kaip augančios bei patikimos valstybės, suprantančios ne tik savo, bet ir geopolitinius interesus. Tačiau apie bendras išvadas dar anksti kalbėti, nors etapas, kuris jau baigėsi, buvo labai sėkmingas. Tą pripažino ir mūsų kolegos.
VEIDAS: Vienas svarbiausių pirmininkavimo uždavinių – Rytų partnerystės susitikimas. Tačiau diplomatinių pokalbių nutekinimas rodo suintensyvėjusį trečiųjų šalių siekį pakenkti sėkmingai susitikimo eigai. Ar bus imtasi papildomų priemonių nuo to apsisaugoti?
L.L.: Įsivaizduoti, kad viskas vyks be jokių kliūčių, būtų naivu, nes kitos valstybės ar kitos sąjungos (tarkime, Eurazijos) turi savų tikslų ir užmačių. Nepaisant to, kad dar daug visko reikia atlikti, mes vis dėlto tikimės pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina. Moldova, Gruzija bei Armėnija tikrai pasistūmėjo į priekį ir dar liepos mėnesį baigtos derybos atveria kelia parafuoti susitarimus iki Vilniaus susitikimo. Specifinės darbotvarkės su Azerbaidžanu ir Baltarusija taip pat duoda vaisių.
Ar sėkmingai viskas pasiseks, priklauso ne tik nuo ES, bet ir nuo pačių valstybių, todėl sakyti, kad tikrai einame į pergalę, būtų neatsakinga. Tačiau darome viską, ir jeigu šalys bus pasirengusios, Europa irgi bus pasirengusi.
VEIDAS: Šiandien turime ne vieną užsienio politikos viziją: vieniems tai artimesnis bendravimas su Šiaurės šalimis, kitiems – su Rusija ir NVS erdve, tretiems – didesnė ES ekonominė ir politinė integracija. Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti Lietuvos užsienio politikos kryptis ir ar ji gali būti vienkryptė?
L.L.: Kaip minėjau, mūsų geografinė padėtis labai dėkinga: ir NVS rinkos, ir Šiaurės šalių vektorius, ir Vyšegrado šalys mums yra artimos, todėl atsakant į klausimą jungtukas turėtų būti ne „arba“, o „ir“. Tai turėtų būti daugiavektorinis judesys, ir ne kitų sąskaita. Nors tai nėra savaiminė sėkmė, tačiau galimybė – puiki. Būnant vieniems būtų sudėtinga apie tai kalbėti, tačiau esant NATO ir ES, o daugiaplanės politikos kontekste galima nemažai nuveikti.