Sunku būtų rasti paauglį, kuris net per vasaros atostogas kiekvieną rytą sėstų prie knygų ir stengtųsi įveikti vis sunkesnį uždavinį. Arba atostogauti nuspręstų vykti tik po ilgų tėvų įkalbinėjimų, kad būtina atitrūkti nuo mokslų. Aurimui mokytis, ypač taisyti silpnesnių vietų spragas, įdomiau nei leisti laiką prie kompiuterio ar televizoriaus. Jo diena griežtai įsprausta į dienotvarkę, nes kitaip laiko vasariškom pramogom visai neliktų. Kol Aurimo draugai dar miega, jis nuo 8 val. ryto iki pietų sprendžia chemijos uždavinius, pats susiradęs internete ar atsiųstus bendraminčių, vėliau naujų, dar nežinomų dalykų ieško mokslinėse knygose. Paskui skaito grožinę literatūrą anglų kalba, kad praturtintų savo žodyną, ir tik tada susitinka su draugais linksmai praleisti laiką. Kas skatina šiemet trečią gimnazijos klasę baigusį jaunuolį tiek daug mokytis?

Pats didžiausias malonumas – suprasti, kad patobulėjo

Šiais metais Respublikinėje chemijos olimpiadoje Aurimas iškovojo pirmąją vietą, pernai iš 8-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados, vykusios Švedijos mieste Gioteburge, kartu su kitais komandos nariais parsivežė sidabro medalį, o būdamas dešimtokas Kauno miesto chemikų olimpiadoje sprendė vyresniems mokiniams skirtas užduotis ir už juos geriau pasirodė. Tačiau pirmosios vietos olimpiadose – ne svarbiausias Aurimo tikslas. “Mokausi, nes man pačiam įdomu, ir tiek, kiek matau, kad reikia. Kai nepavyksta išspręsti uždavinio, pagauna tarsi sportinis azartas. Tada norisi būtinai jį įveikti. Olimpiadose taip pat yra sveika konkurencija, kuri skatina tobulėti, stengtis kitą kartą dar geriau pasirodyti”, – sako Aurimas.
Kartais prie užduočių jis sėdi kiaurą naktį, nes žūtbūt nori jas įveikti. Būna, kad net pavalgyti pamiršta. “Mokslo metais ne kartą sprendžiau iki penktos valandos ryto, o septintą jau keldavausi į mokyklą. Jeigu imuosi ko nors, būtinai padarau iki galo. Niekada nenumetu pradėto darbo. Kai pabaigiu, suprantu, kad nuveikiau kai ką prasmingo, patobulėjau. Tai pats didžiausias malonumas”, – paaiškina, kodėl negali atsitraukti nuo knygų.
Žinoma, kartais ir jam pabosta mokytis, tačiau Aurimas prisipažįsta, kad taip nutinka labai retai. Neseniai grįžęs iš chemikų vasaros stovyklos, kurioje dvi savaites kiekvieną dieną intensyviai mokėsi, sako jau norėjęs pailsėti, bet daugiau kaip savaitės namie be uždavinių vaikinas neištvėrė. Tad tėtis sugalvojo Aurimui padovanoti kelionę, kad būsimasis abiturientas mintis bent vasarą ilgesniam laikui atitrauktų nuo mokslo. “Jis labai užsispyręs ir darbštus. Jeigu jaučia, kad kai kur yra silpnesnis, negaili nei laiko, nei jėgų, kad užpildytų spragas. Pernai visą vasarą savarankiškai mokėsi organinės chemijos, šiemet tobulina anglų kalbą ir sprendžia uždavinius. Aš jam net liepiu sustoti, pailsėti ir ilgiau pamiegoti, nes baisu, kad nepervargtų”, – dėl sūnaus nerimauja Almantas Narkevičius.

Užgraužtų sąžinė, jei nesimokytų

Iš gimtųjų Biržų išleidę Aurimą mokytis į Kauno KTU gimnaziją, jo tėvai taip pat labiau jaudinosi ne dėl to, kad aštuonias klases baigęs paauglys gyvendamas bendrabutyje per mažai dėmesio skirs mokslams, o atvirkščiai, kad prie knygų bus palinkęs iki vėlumos. “Ypač daug mokiausi pirmoje gimnazijos klasėje, nes prasčiau sekėsi lietuvių kalba. Dėjau daug pastangų, nes jaučiuosi patriotas, todėl manau, kad savo gimtąją kalbą turiu mokėti puikiai. Žinoma, ir kiti dalykai svarbūs dėl bendro išsilavinimo”, – mano Aurimas.
Nors tėvai jo niekada nevertė mokytis, vaikinas prisipažįsta, kad jį užgraužtų sąžinė, jeigu apleistų mokslus. “Be to, žinau, kad ir jiems, ir man pačiam bus maloniau, kai iš visų dalykų metų gale bus devintukai ir dešimtukai”, – sako Aurimas.
Jo tėtis pasakoja, kad Aurimas nuo mažų dienų išsiskyrė iš kitų vaikų. Jau antroje klasėje berniukas ir mokytojus, ir tėvus nustebino pareikšdamas, kad užaugęs bus profesorius. “Mokydamasis Biržuose Aurimas namų darbus atlikdavo per dešimt minučių, visai nedėjo pastangų, o visi dalykai gerai sekėsi, ypač tikslieji mokslai. Todėl ir paskatinom stoti į KTU gimnaziją, nes nesinorėjo, kad jis savo gabumus veltui iššvaistytų ir netobulėtų”, – nesigaili sūnų išleidęs mokytis į kitą miestą A.Narkevičius.
Biržietis prisimena, kad Aurimas pirmiausia susidomėjo matematika, fizika, dalyvaudavo šitų mokslų olimpiadose ir tik įstojęs į gimnaziją pasinėrė į chemiją. “Mano chemijos pagrindai buvo labai silpni, tačiau chemijos mokytoja visus skatino lankyti papildomus užsiėmimus, drąsino, girdavo, kai gerai išspręsdavom uždavinius, – taip po truputį ir pradėjau domėtis, kodėl vieni ar kiti procesai būtent šitaip vyksta. Atsakymų į daugelį dalykų ieškojau savarankiškai ir jau tais pačiais metais respublikinėje chemijos olimpiadoje laimėjau antrąją vietą”, – pasakoja Aurimas.
Būtent tada, kai vos per metus vaikinas padarė didelį šuolį naujoje jam srityje, suprato, kad gali bet ką išmokti. O Dievo atseikėtų talentų savo gabumuose Aurimas neįžvelgia. Jo nuomone, tą patį pasiekti gali bet kuris vaikas, jeigu tik daug dirbs ir labai norės. “Pirmuosius rezultatus duoda tik sunkus darbas. Paskui tampa šiek tiek lengviau, nes jau turi daugiau žinių, lavėja atmintis, loginis mąstymas, reakcija, tačiau kyla ir vis naujų klausimų”, – sako gabus jaunuolis.

Svajoja apie studijas Kembridžo universitete

Aurimo chemijos mokytoja Birutė Maciulevičienė sako, kad šiuo mokslu susidomėti ir daug dirbti gali bet kas, tačiau dar reikia turėti ir įgimtą pojūtį. “Į papildomus užsiėmimus pirmaisiais gimnazijos metais ateina daug mokinių, tačiau didesnė dalis po kelių nesėkmių pasitraukia. O Aurimas, nors ir jam iš pradžių ne viskas puikiai sekėsi, nenuleido rankų. Atvirkščiai, kaip tik daugiau pradėjo kryptingai dirbti. Ir jis tą daro su malonumu, nė kiek nesikankindamas”, – gražių žodžių savo mokiniui negaili B.Maciulevičienė.
Aurimo tėtis taip pat mano, kad jo gabumai tiksliesiems mokslams yra įgimti. “Greičiausiai talentą jis paveldėjo iš senelės, kuri buvo labai intelektuali, gabi moteris”, – svarsto A.Narkevičius.
B.Maciulevičienė sako, kad Aurimas turi dar vieną retą bruožą – moka suprantamai kitam paaiškinti tai, ką pats žino. Tad jau šiais mokslo metais papildomus chemijos užsiėmimus jis vedė žemesnių klasių gimnazijos mokiniams. Be to, anot B.Maciulevičienės, Aurimas už kuklumą ir paprastumą yra labai mylimas ne tik bendramokslių, bet ir konkurentų per olimpiadas, jie jį net palaiko. Tačiau pedagogė apgailestauja, kad kartais nuo darbštaus jaunuolio nusisuka sėkmė. Štai šiemet jam pritrūko vos kelių balų, kad patektų į pasaulinę chemijos olimpiadą. “Tai Aurimui buvo labai svarbu, nes jeigu būtų pastebėtas užsienyje, lengviau atsidarytų durys į pasaulio universitetus. Galbūt net gautų finansavimą. Labiausiai jis norėtų studijuoti Kembridžo universitete, o vėliau dirbti mokslo srityje arba kurti technologijas”, – sūnaus planus atskleidžia A.Narkevičius.
Nors pats Aurimas sako, kad bandys stoti į šį prestižinį Didžiosios Britanijos universitetą, tačiau tai nėra jo gyvenimo svajonė, kurią būtinai stengtųsi įgyvendinti. “Būsiu tikrai patenkintas, jeigu chemiją studijuosiu ir Vilniaus universitete. Lietuvoje aukštojo mokslo lygis taip pat geras”, – mano Aurimas.
Beje, turi jis ir kitų planų. “Norėčiau pakeliauti po pasaulį, ypač aplankyti Tolimuosius Rytus, Afrikos šalis. Domiuose skirtingomis kultūromis, papročiais, valgiais, todėl šie kraštai mane labai žavi”, – svajonėmis dalijasi jaunasis chemikas.