Šiemet pirmą kartą Lietuvos atstovas iš tarptautinės filosofijos olimpiados Osle grįžo su aukso medaliu. Geriausią esė parašė buvęs Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas, rudenį matematikos ir filosofijos studijas pradėsiantis Oksfordo universitete.

Mokiniai, kurie iškovoja aukščiausius apdovanojimus tiksliųjų mokslų olimpiadose, turi gana aiškų planą, kaip joms rengtis, žino, ką konkrečiai privalo išmanyti, kad įrodytų savo pranašumą bendraamžių atžvilgiu. O koks darbas vyksta prieš filosofijos konkursus? Kokiais kriterijais remiantis matuojama, ko pavyko pasiekti studijuojant filosofiją?
„Suvokimas, kad nėra vieno atsakymo, – brangiausia, ką man davė gilinimasis į filosofiją. Toks neaiškumas parodo, kad gyvenimas labai įdomus. Jei filosofija tampa lengvu dalyku, ji praranda savo esmę. Čia turi būti daug kas neaišku“, – dėsto Tadas.
Žinoma, studijuojant filosofiją reikalingos ir konkrečios žinios. Tarkim, reikia žinoti garsių pasaulio filosofų mintis, gebėti jas lyginti. Vis dėlto Tadui filosofijos istorija nėra įdomiausia sritis, jis taip pat mano, kad tikslių atsakymų filosofiniai klausimai neturi. Būsimajam Oksfordo universiteto studentui prasmingiausia atrodo permąstyti filosofų mintis ir ginčytis su autoriumi. Visa tai jis daro lėtai skaitydamas ir apmąstydamas filosofines knygas. „Lyginu vienas idėjas su kitomis, bandau surasti skirtingų argumentų joms pagrįsti. Visada lydi netikrumo jausmas, tačiau tai ir įdomiausia“, – kur slypi filosofijos žavesys, atskleidžia vilnietis.
Beje, jis įsitikinęs, kad gilinantis į šį dalyką nereikia jokių išskirtinių gabumų. Tado žodžiais, net rašyti nebūtina gerai. Svarbiausia – nuoširdžiai domėtis. Taigi kas vaikiną uždegė aistra filosofijai?

Norėdamas suprasti, ką perskaitė, skaito kitą knygą

Tadas pasakoja, kad domėtis filosofija nepradėjo staiga – perskaitęs konkrečią knygą ar įkvėptas kokios nors iškilios asmenybės. Pasirodo, filosofijos link jis ėjo žingsnis po žingsnio – daug skaitė mokslo populiarinimo knygų, grožinės literatūros kūrinių, domėjosi kinu, taip pat jį traukė matematika. „Gilintis į filosofiją pradėjau natūraliai. Be to, susiliejo du mąstymo būdai: humanitarinis ir loginis, kurį išsiugdyti padėjo matematika. Filosofijos studijoms jie abu reikalingi“, – neabejoja Tadas.
Nors jis ne kartą dalyvavo respublikinėse matematikos, informatikos bei fizikos olimpiadose ir pasiekdavo gerų rezultatų, tačiau gabų jaunuolį visuomet labiau domino humanitarai mokslai, nes jie, pasak Tado, turi tiesioginį ryšį su gyvenimu. O būtent į filosofiją pasukęs todėl, kad tiesiog turėjęs daugiau entuziazmo užsiimti šia mokslo šaka nei kitomis.
Tiesa, rimtai domėtis filosofija vaikinas pradėjo tik grįžęs iš pernai Vienoje vykusios tarptautinės olimpiados. „Iki tol dalyvaudavau olimpiadose, lankiau filosofijos pamokas Vilniaus licėjuje, tačiau itin daug laiko tam neskirdavau. Rimtai užsikabinau, kai tarptautinėje olimpiadoje sutikau daug įdomių žmonių, gebančių giliai žvelgti į gyvenimą. Pernai net pasijutau nelabai vertas būti šalia jų, – prieš metus vykusią olimpiadą prisimena Tadas. – Bendraudamas su draugais įsivaizdavau, kad esu stiprus filosofijos srityje, tad tikėjausi ir tarptautiniame konkurse gerai pasirodyti, tačiau nieko nelaimėjau. Pajutau kartėlį dėl savo silpnumo ir tai iš dalies paskatino rimtai domėtis filosofija.“
Būsimasis Oksfordo universiteto pirmakursis pasakoja, kad pradėjęs skaityti filosofinius veikalus nesuprasdavo daugelio terminų. Žvelgdamas atgal mato, kad neteisingai suvokdavo ir veikalų esmę. „Turbūt ir dabar ne visada teisingai suprantu, ką perskaitau. Reikia užsispyrimo skaityti knygą po knygos, nes tik taip ateina gilesnis supratimas“, – kaip gilinasi į filosofiją, atskleidžia Tadas.
Jo buvęs filosofijos ir tikybos mokytojas Ernestas Šidlauskas sako, kad Tadas daug skaitydamas puikiai įvaldė filosofinę kalbą ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Mat rengdamasis olimpiadoms labai daug skaitė anglų kalba. „Dėl to, kad daug dirbo, laimėjo aukso medalį. Žinoma, reikėjo ir sėkmės, tačiau jo įdirbis buvo labai didelis“, – mokinį giria E.Šidlauskas.

Galima dirbti savo valstybei, bet nebūtina joje būti

Tado filosofijos mokytojas pastebėjo, kad vaikinas vos pradėjęs lankyti jo pamokas jau išsiskyrė analitiniu filosofiniu mąstymu. „Jis mėgsta matematiką, todėl geba logiškai mąstyti ir kartu yra nusiteikęs filosofiškai. Yra gilus, subtilus, sudėtingas ir paslaptingas netgi sau“, – apibūdina E.Šidlauskas.
Vilniaus licėjaus filosofijos ir tikybos mokytojas neabejoja, kad ateityje skaitys savo mokinio straipsnius, tekstus, sulauks ne vienos jo knygos. Tokį savo kelią mato ir pats Tadas. Jis mąsto apie akademinę karjerą, o tam, vaikino įsitikinimu, geriau gali parengti užsienio universitetai. „Daugelis mano draugų, šiemet baigusių Vilniaus licėjų, studijuos Lietuvoje, tačiau aš rimtai nesvarsčiau apie mūsų aukštąsias mokyklas. Pas mus gerai studijuoti istoriją, lietuvių kalbą arba tokias praktiškas specialybes, kaip inžinerija, programavimas, tačiau sunkiau pritaikomus mokslus, tarkim, matematiką ar fiziką, naudingiau studijuoti geruose Didžiosios Britanijos universitetuose. Vis dėlto kvaila rinktis bet kokią užsienio aukštąją mokyklą vien tam, kad išvažiuotum iš Lietuvos“, – teigia Tadas.
Beje, jo mintys šiuo metu krypsta ir į darbą užsienyje. Jaunasis filosofijos mėgėjas norėtų dirbti kitoje šalyje ir nuolat grįžti į Lietuvą, pavyzdžiui, skaityti paskaitų, publikuoti straipsnių mūsų leidiniuose. Taip pat svarsto ir kitą alternatyvą: gyventi tėvynėje, o darbus daugiausia publikuoti užsienio leidiniuose.
Tadas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje jam nieko netrūksta, tačiau globaliame pasaulyje intelektualams sėslus gyvenimas nėra tinkamas. „Požiūris, kad reikia visą gyvenimą praleisti tik gimtoje šalyje, pasenęs. Reikia dirbti savo valstybei, bet tam nebūtina joje nuolat būti. Aš myliu Lietuvą, tačiau visiškas užsisklendimas tarp lietuviškumo man nepriimtinas“, – atvirai savo požiūrį dėsto Tadas.
E.Šidlauskas sako, kad buvęs jo mokinys niekuomet nevynioja žodžių į vatą, visada atvirai sako tai, ką mano. Tačiau tiesą rėžia ne tam, kad įžeistų, kaip būdinga daugeliui lietuvių, o kad būtų aišku. Vilniaus licėjaus filosofijos ir tikybos mokytojas prisimena ne vieną atvejį, kai Tadas pedagogus buvo pastatęs į keblią padėtį. Mat ne vieną klausimą apie pamokoje išgirstą naują dalyką ar faktą jis yra uždavęs ne tik iškart, bet ir po kelių dienų ar net pusmečio. „Pajutęs, kad mokytojas prastai pasirengęs pamokai, jis tai tiesiai galėdavo pasakyti. Pamenu, kalbėjomės ir aš nusižiovavau. Tadas be užuolankų pasakė matantis, kad man nuobodu, ir pasiūlė baigti pokalbį“, – pasakoja E.Šidlauskas.

Ne vienus metus kūrė filmus

Įdomu tai, kad Tadą iš daugelio bendraamžių išskiria ne tik mąstymo gilumas, bet ir nepaviršutiniškas domėjimasis kinu. Nuo septintos iki devintos klasės jis kūrė trumpametražius filmus – pats filmuodavo ir montuodavo, o savo kūrybą pristatydavo mokiniams skirtuose kino projektuose. Ne vienus metus netgi buvo įsitikinęs, kad taps kino režisieriumi, tačiau įstojęs į Vilniaus licėjų ir įsitraukęs į tiksliųjų mokslų olimpiadas filmų kūrimą apleido. „Dėl to nesigailiu, nes filosofija – nors ir bendriausias mokslas, kurį galima studijuoti, tačiau kartu ir giliausias. O kino režisieriaus specialybės studijos, ko gero, geriau parengia darbui televizijoje ar reklamos srityje. Man tai neįdomu“, – prisipažįsta Tadas.
Vis dėlto jis tvirtina, kad griežtai nėra nusibrėžęs savo gyvenimo kelio, tad neatmeta galimybės grįžti prie filmų kūrimo. Be to, kinas šiuo metu užpildo nemažą dalį jaunuolio laisvalaikio. Štai šią vasarą jis kiekvieną dieną peržiūri po filmą. Neseniai atrado režisieriaus Bernardo Bertolucci juostas, Šarūno Barto kūrybą.
Tiesa, į savo hobį pasinerti nuo ryto iki vakaro Tadas negali net vasarą. Mat visą darbo dieną dirba Vilniaus tarptautinėje mokykloje – verčia tekstus, prisideda prie internetinio puslapio kūrimo. „Jaučiu pareigą prisidėti prie tėvų skiriamų pinigų mano studijoms Oksfordo universitete“, – kodėl vasarą neatostogauja, paaiškina Tadas.
„Jis praaugęs daugelį bendraamžių, be to, jau susiformavęs kaip intelektualas nuolat analizuojantis save ir aplinką. Taip pat sugebantis pasišaipyti tiek iš savęs, tiek iš aplinkinių“, – apibendrina E.Šidlauskas.

Tado Kriščiūno laimėjimai
2011 m. Oksfordo St. Peter’s koledžo filosofijos konkurse užėmė antrą vietą.
2012 m. tarptautinėje filosofijos olimpiadoje iškovojo aukso medalį.
Ne vienus metus dalyvavo matematikos, informatikos, fizikos respublikinėse olimpiadose.