Apie finansinę paramą jauniesiems mokslininkams, grįžusiems po motinystės (tėvystės) atostogų, kalbamės su Lietuvos mokslo tarybos moksline sekretore, Lietuvos mokslų akademijos vykdomo projekto „Lyčių lygybės moksle skatinimas (LYMOS)“ veiklos „Finansinės paramos priemonių, skirtų mokslininkams ir kitiems tyrėjams, taikymas“ vadove dr. Brigita Sarafinavičiūte.

– Su kokiomis problemomis susiduria jaunieji Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai, grįžę po motinystės (tėvystės) atostogų?
B.S.: Jaunųjų mokslininkų karjeros perspektyvas ir rezultatus lemia galimybė dalyvauti mokslinėse konferencijose, kuriose jie galėtų pateikti savo tyrimų rezultatus ir taip taptų „matomi“ mokslinėje visuomenėje. Be to, tyrėjų (dažniausiai moterų) mokslo karjeros perspektyvas pristabdo vaikų priežiūrai skirtas laikotarpis, kurio metu mokslinė kvalifikacija nedidėja. Grįžusieji po vaikų priežiūros atostogų tyrėjai esti šiek tiek atsilikę nuo naujausių mokslo tendencijų, turi iš naujo integruotis į tyrėjų grupes. Atsitraukę nuo intensyvių tyrimų, jie dažnai net keletą metų negali publikuoti jokio mokslinio straipsnio. Populiarėjant tėvystės atostogoms, savotišką stabtelėjimą mokslo srityje ilgainiui gali pajusti ir tyrėjai vyrai.
– Kokio tipo finansinė parama numatyta įgyvendinant LYMOS projektą?
B.S.: Lietuvos mokslo taryba nuo 2011 m. kovo partnerio teisėmis vykdo Lietuvos mokslo akademijos įgyvendinamo projekto „Lyčių lygybės moksle skatinimas (LYMOS)“ veiklą „Finansinės paramos priemonių, skirtų mokslininkams ir kitiems tyrėjams, taikymas“.
Projekto metu numatyta teikti dviejų rūšių finansinę paramą. Pirmoji – tai finansinė parama po motinystės (tėvystės) atostogų grįžusiems mokslininkams ir kitiems tyrėjams (įskaitant doktorantus), vykstantiems į mokslines tarptautines konferencijas, vasaros mokyklas ir kt. Taikant šios rūšies paramą, apmokamos faktiškai patirtos kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, pragyvenimo, konferencijos dalyvio mokesčio išlaidos.
Antroji finansinės paramos rūšis – stipendija po vaiko priežiūros atostogų grįžusiems mokslininkams ir kitiems tyrėjams (įskaitant doktorantus). Šios paramos tikslas – padėti atnaujinti kvalifikaciją ir pasirengti tolesniam moksliniam darbui. Atlikus tyrimą nustatytas rekomenduojamas vieno mėnesio stipendijos dydis – 961 Lt į rankas. Stipendiją numatoma mokėti ne ilgiau kaip devynis mėnesius.
– Kokia Vakarų Europos patirtis – kokios pagrindinės finansinės paramos priemonės populiarios ten?
B.S.: Tyrėjai, susiduriantys su šeimos ir mokslinės karjeros derinimo iššūkiais, remiami įvairiai. Kiek yra žinoma, visuose Europos Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti paraiškas moksliniams tyrimams būna nurodoma, kad vertinant mokslininko įdirbį neįskaičiuojamas laikas, praleistas vaiko priežiūros atostogose. Kai kurios mokslo įstaigos ir finansavimo agentūros įgyvendina specialias mobilumo programas, padedančias surasti darbą ir vizituojančio mokslininko sutuoktiniui. Dėl jų mokslininkui netenka rinktis tarp mokslinės karjeros ir šeimos gerovės. Kita populiari priemonė – lankstus darbo grafikas.
– Kodėl tokia parama jauniesiems mokslininkams, grįžusiems po motinystės (tėvystės) atostogų, yra reikalinga?
B.S.: 2011 m. balandį Lietuvos mokslo taryba atliko elektroninę jaunųjų mokslininkų apklausą. Gauti atsakymai parodė, kad grįžusiems po motinystės (tėvystės) atostogų doktorantams ir mokslininkams parama tikrai būtų reikalinga.
Į klausimą, ar grįžusiems po vaiko priežiūros atostogų reikalinga finansinė parama dalyvauti konferencijose, vasaros (žiemos) mokyklose, teigiamai atsakė net 85 proc. respondentų, nurodydami, kad tokiai paramai teikti reikia atskiro konkurso. 80 proc. atsakiusiųjų manė, kad grįžusiems po motinystės (tėvystės) atostogų mokslinei kvalifikacijai atnaujinti labai praverstų ir stipendija.
– Kam konkrečiai gali būti teikiama finansinė parama vykdant šį projektą?
B.S.: Gauti paramą gali pretenduoti visų mokslo sričių mokslininkai ir kiti tyrėjai (įskaitant doktorantus), grįžusieji tęsti mokslinės veiklos po motinystės (tėvystės) atostogų. Būtent šiuo aspektu LYMOS projekto teikiama parama skiriasi nuo kitų paramų.
– Kiek iš viso planuojama skirti paramos įgyvendinant LYMOS projektą?
B.S.: Abiejų rūšių finansinei paramai iš viso numatyta skirti iki 324,6 tūkst. Lt.
– Kiek iš viso asmenų gaus finansinę paramą LYMOS projekto metu?
B.S.: Tikimės, kad bus galima skirti apie 30 stipendijų ir paremti iki 20 mokslinių išvykų.
– Ar už gaunamą LYMOS paramą iš mokslininkų bus reikalaujama tam tikro „atidirbimo“ – minimalių mokslo rezultatų, pranešimų, tyrimų?
B.S.: Be abejo. Parama tyrėjams – valstybės investicija. Tikimės, kad gavusieji paramą tyrėjai atsiskaitys pasiektais rezultatais ne tiek dėl formalių reikalavimų, kiek dėl to, kad gautoji parama iš tiesų taps jų mokslinės veiklos paskata.
– Koks paramos skyrimo mechanizmas, kas priims sprendimus?
B.S.: Abiejų rūšių parama teikiama konkurso būdu. Lietuvos mokslo taryba sudarė LYMOS komisiją, jai ir nurodyta vertinti pateiktas paraiškas bei paramą gavusiųjų veiklos ataskaitas.
– Kur mokslininkai ir tyrėjai, norintys gauti paramą, turėtų kreiptis?
B.S.: Lietuvos mokslo taryba LYMOS programos kvietimus teikti paraiškas norintiesiems gauti stipendijas mokslinei kvalifikacijai atnaujinti ar paramą mokslinėms išvykoms rengiasi skelbti 2012 m. kovą. Kvietimai teikti paraiškas ir sąlygos pareiškėjams bei visa kita informacija apie stipendijas ir išvykas bus skelbiama Lietuvos mokslo tarybos svetainės (http://www.lmt.lt) skiltyje „Kvietimai“ ir projekto interneto svetainėje http://www.lymos.lt. Išsamesnę informaciją teikia Lietuvos mokslo tarybos vyr. specialistė Audronė Ašmontienė tel. (8 5) 262 5626, el. p. Audrone.asmontiene@lmt.lt.

Kęstutis Gedminas