Sparnuota spėjusi tapti Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko frazė „galite miegoti ramiai“ jaunųjų Lietuvos piliečių, atrodo, neįtikino. Savanoriškai prisidėti prie karšto apsaugos skuba vis daugiau pilietiško šalies jaunimo.

Prieš 25-erius metus trijų Baltijos šalių piliečiai gyva rankų grandine pranešė pasauliui: mes esame laisvi. Tačiau laisvė pasirodė esanti trapesnė, nei galėjo atrodyti prieš ketvirtį amžiaus: vos už tūkstančio kilometrų vykstantis karas kelia grėsmę visai Europai.

Jauni ir pilietiški

Okupacinė praeitis tolsta, tačiau šalies jaunimas krašto apsaugai neabejingas. Daugiau jaunuolių savanoriškai dalyvauja baziniuose kariniuose mokymuose, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, skirtuose aukštųjų mokyklų studentams, renkasi Krašto apsaugos savanorių pajėgas, stoja į Šaulių sąjungą. „Pilietinė gynyba labai aktuali esant dabartinei saugumo situacijai. Prie patriotinės dvasios kėlimo jaunimas prisideda ne vien karinėse struktūrose“, – sako Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus atstovas Vainius Eiva.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) valdybos narė Elena Sinkevičiūtė teigia, kad pradėti veiklą organizacijose jaunuolius skatina įvairūs motyvai: noras būti bendraminčių būryje, būti naudingiems visuomenei. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba LiJOT ne pirmi metai vykdo iniciatyvą „Man ne dzin“, skatinančią jaunus žmones dalyvauti rinkimuose, domėtis vykstančiais politiniais procesais šalyje ir Europos Sąjungoje. „Siekiame, kad visi jauni Lietuvos gyventojai atsakingai, aktyviai dalyvautų valstybės valdyme, galėtų ir mokėtų pasirinkti tas politines jėgas, kurios jiems atrodo priimtiniausios. Mes taip pat organizuojame „Misiją Sibiras“. Tai tapo vienu geriausiai žinomų pilietiškumą skatinančių projektų“, – pasakoja LiJOT valdybos narė.

Pasak jos, pilietiškumas gali būti ugdomas mažais gerais darbais visuomenei ar artimiesiems, užsiimant šviečiamąja veikla, aiškinant apie pilietinio dalyvavimo galimybes. „Jaunimo organizacijos pilietiškumą ugdo ne tik didelėmis kartą per metus vykstančiomis akcijomis“, – teigia E.Sinkevičiūtė.

Karo grėsmės pažadinti

Krašto apsaugos ministerijos atstovo V.Eivos teigimu, įvykiai Ukrainoje paspartino domėjimąsi krašto gynyba: „Susidomėjimas buvo pastebimas dar prieš Rytų Ukrainos įvykius. Šie įvykiai taip pat prisidėjo prie jaunuolių, siekiančių pradinės karo tarnybos, skaičiaus didėjimo.“

Ministerijos atstovo teigimu, į mokymus atvyksta išties motyvuotas jaunimas, siekiantis išmėginti savo jėgas, įgyti naujos patirties ir pasirengti krašto gynybai. Per penkias dienas jaunuoliai gali apsispręsti, ar nori toliau dalyvauti mokymuose. Vidutiniškai iš visų pradėjusiųjų mokymus 85 proc. juos baigia.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m