Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Jurga Mituzaitė, pernai tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelniusi bronzos medalį, šiemet parsivežė jau sidabrą. Mergina neslepia – biologija iš jos gyvenimo nebepasitrauks.
Rimtesnė jaunosios biologės pažintis su šia sritimi prasidėjo aštuntoje klasėje, kai mokytoja Irina Barabanova, pastebėjusi, kad Jurgai neblogai sekasi biologija, paskatino ją dalyvauti Šiaulių miesto olimpiadoje. Pirmas blynas neprisvilo – mergina užėmė antrą vietą. „Pasiekimas buvo malonus, tad norėjosi mokytis toliau, o kuo labiau gilinausi, tuo darėsi įdomiau“, – prisimena J.Mituzaitė.
Visi didžiausi merginos mokslo laimėjimai kaip tik ir susiję su biologija, kurią prieš kelerius ji pasirinko pagrindine domėjimosi sritimi. Kadangi ši labai plati, darbo tikrai netrūko, ir siekiant aukštų rezultatų olimpiadose teko gerokai pasistengti.
„Veikiausiai retas vaikas mokydamasis įdeda tiek pastangų, kiek Jurga, – sako jos mama Žydrutė Mituzienė. – Kai tik ji užsibrėžia kokį nors tikslą, skiria tam visas jėgas, todėl, atsimenu, kai kažkada gavo „Maximalisto“ stipendiją, juokiausi, kad ši jai puikiai tinka, nes Jurga yra maksimalistė, kokių reta.“
Kad biologija yra iš tų sričių, kuriose norint pasiekti gerų rezultatų reikia atiduoti visą save, tvirtina ir I.Barabanova: „Šioje srityje paprasčiausiai be galo daug informacijos. Labai gerai, kad turėdama tokį didelį krūvį Jurga išmoko mokytis ir atsirinkti svarbiausius dalykus.“
Žinoma, kad galėtum visapusiškiau pažinti biologiją, būtinas ir kitų sričių tam tikro lygio išmanymas, tad nenuostabu, kad Jurgai gerai sekėsi ir su biologija glaudžiai susiję dalykai, tarkime, matematika ar chemija. Tą patvirtino ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai: šimtukai pelnyti ne tik iš biologijos, bet ir iš matematikos bei anglų kalbos, o iš chemijos egzamino – 93 balai.
„Mane nustebino vienas dalykas, susijęs su anglų kalba: iš tikrųjų iki devintos klasės Jurgai dėl jos buvo sunkumų, ir nežinojome, kaip reikės išsisukti. Bet netikėtai tai išsisprendė labai paprastai, kada gilindamasi į biologiją ji ėmė angliškai skaityti daug literatūros, – džiaugiasi Ž.Mituzienė. – Vienąkart, kai parsitempė didžiulę knygą anglų kalba, nieko nesakiau, tačiau maloniai nusistebėjau tokiu ryžtingu dukters nusistatymu.“
Kita vertus, ne visos biologijos šakos Jurgai yra vienodai įdomios. „Labiausiai mane domina molekulinė biologija ir biochemija – būtent su jomis net galvoju sieti savo ateitį. O silpniausiai sekasi ekologija, kuri man nėra labai artima, taip pat sudėtinga ir žmogaus fiziologija, kuriai reikia daug konkrečių žinių ir išmąstymas čia nebepadeda“, – aiškina mergina.
Laimėjimai olimpiadose nebuvo netikėti
Nors rengiantis tarptautinėms biologijos olimpiadoms tenka aprėpti didžiulį kiekį informacijos iš gana skirtingų sričių, Jurgos laimėjimai I.Barabanovos per daug nenustebino. „Kaip galima buvo to nesitikėti, jei žinojau, ką šitas vaikas veikdavo vasaromis. Juk kai visi vaikai ilsėdavosi, Jurga graužė Campbello ir kitas biologijos knygas ar gilinosi į paskaitų ciklus“, – buvusią mokinę giria pedagogė.
O štai pati Jurga nebuvo tokia tikra, ar pavyks gerai pasirodyti. Mergina tiesiog nuosekliai stengėsi kuo geriau pasirengti ir tikėjosi geriausio. „Nežinojau, kaip pasiseks, tačiau šį medalį laimėti tikrai buvo be galo malonu“, – prisipažįsta jaunoji biologė.
Tam tikro nerimo išvengti nepavyko ne vien dėl to, kad prieš olimpiadas daug laiko ir pastangų tenka skirti papildomam mokymuisi, bet ir dėl palyginti problemiško Lietuvos mokinių praktinio parengimo. Ne paslaptis, kad mūsų mokyklose dažnai pritrūksta tam reikalingų techninių priemonių. „Sakykime, tokių, kad mokiniai galėtų išmokti atlikti DNR tyrimą, – pateikia pavyzdį mokytoja. – Neretai būna taip, kad vaikas mokykloje nė nebūna matęs kokio nors prietaiso, nors šis įtrauktas į tarptautinės olimpiados kursą.“
Jurga taip pat neabejoja, kad padėtis visoje šalyje turėtų keistis. Jai norėtųsi, kad tam būtų skiriama daugiau išteklių, nes dabar pasirengti net ir respublikiniam etapui būna gana sudėtinga. „Vis dėlto patekus į tolesnį etapą tai pasikeičia: organizuojami parengiamieji mokymai, per kuriuos atliekame gana daug zoologijos, biochemijos ar molekulinės biologijos praktinių užduočių, tad nuo kitų šalių olimpiadininkų neatsiliekame“, – konstatuoja mergina.
Be to, tie, kurie ieško, ir randa. Net nepatekęs į tolesnius etapus bet kuris Lietuvos mokinys gali internetu nuotoliniu būdu dalyvauti biologijos mokymosi projekte „BioSa“, ir jei jis pakliūva tarp geriausiai pateiktas užduotis atliekančių dalyvių, patenka ir į organizuojamas praktikas.
„Tai iš dalies primena stovyklas, skirtas pasirengimui tarptautinėms olimpiadoms, – palygina mergina, pati taip mokiusis trejus metus. – Galiu pasakyti, kad dešimtoje klasėje man tai buvo vertingiausias dalykas, paskatinęs daugiau domėtis biologija ir padėjęs suformuoti žinių pagrindus. Tai padėjo judėti į priekį ir palaikyti reikiamą ritmą. O šalia organizuojamos praktikos taip pat daug ko išmokė.“
Atkreiptinas dėmesys, kad Jurga ne tik mokėsi mokykloje, dalyvavo „BioSa“ projekte, bet ir lankė Nacionalinę moksleivių akademiją, Taigi norint kažką įdomesnio nuveikti teko nemažai planuoti, tačiau, kaip pati sako, jai tai neblogai pavyko. Be abejo, sudėtingiausi buvo paskutiniai metai, kai dėl ypač didelio krūvio teko atsisakyti užklasinių veiklų, tokių kaip lauko tenisas, karatė ar lengvosios atletikos treniruotės, tautiniai šokiai.
Vis dėlto, kaip tikina Jurgos draugė Ieva Stakvilevičiūtė, net ir turėdama daug darbo Jurga nemažai laiko skirdavo draugams ir tikrai nesėdėdavo visą laiką užsidariusi namie. „Nors atrodo, kad toks žmogus turėtų tik mokytis ir neturėti jokio socialinio gyvenimo, tačiau Jurgai tai negalioja. Tiesą sakant, kai susipažįsti su Jurga, pirmiausia pastebi, kad ji nuolat šypsosi, yra linksma, draugiška ir noriai bendrauja, ir tik vėliau pamatai, kad ji yra dar ir išskirtinai protingas žmogus“, – pabrėžia Ieva.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.