Amžiaus tarpsniai, kaip ir metų laikai gamtoje, paklūsta gamtos dėsningumams. Jiems pasirengti kur kas paprasčiau, pigau ir maloniau nei priešintis.

Gyvename įnirtingai peršamo jaunystės kulto laikais, kai visa, kas susiję su vyresniu amžiumi, dažniausiai įgyja lengvą užuojautos atspalvį. Bet juk vyresnis amžius tikrai nėra baubas, kurio reikėtų baimintis, o mėgautis auksiniu gyvenimo rudeniu padės kur kas natūralesnės priemonės nei stebuklingojo jaunystės eliksyro paieškos.

Penkios tiesos, lemiančios jaunatviškumą

Mūsų gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką tam, kaip senstame. Norint ne tik ilgai gyventi, bet ir džiaugtis gyvenimu, turi išlikti tvirti kaulai, lankstūs sąnariai, stiprūs raumenys, elastingos kraujagyslės ir “raumeningos” smegenys.

• Kaip neprisileisti bauginančios osteoporozės? Svarbu pasirūpinti, kad kaulai optimaliai sutvirtėtų dar jaunystėje. Turtingas kalcio maistas ir judėjimas skatina kaulų augimą. Vietoje pieno kokakolą geriantys vaikai ir didesnę dienos dalį prie kompiuterių praleidžiantys paaugliai beveik neturi galimybių papildyti savo kaulų  tvirtumo sąskaitos. Rizika susirgti osteoporoze jiems bus išties didelė. Tačiau ir peržengus penkiasdešimtmečio slenkstį galioja ta pati tiesa: kalcio turtinga mityba ir judrumas neleidžia retėti kaulams. Ir dar – netieskite rankos į cigaretes!

• Sukumpusios eisenos profilaktika. Sąnariai turi išsijudinti, kad “neužrūdytų”. Su amžiumi sausgyslės praranda elastingumą, o kremzlės skilinėja. Taigi kiekvienas judesys tampa tarsi girgždantis. Prasideda uždegimai, deformacijos, skausmai, kitaip tariant, artrozė.

• Geriausia profilaktika – tausojamieji pratimai. Pavyzdžiui, penkios minutės atpalaiduojamųjų ir rytinės mankštos pratimų kasdien.

• Kad išliktų raumenys. Tos, kurioms šiandien trisdešimt, turėtų žinoti, kad po dešimties metų teturės maždaug pusę raumenų ląstelių. Na, nebent laiku pradėtumėte treniruoti raumenis. Tam visai nebūtina kelias valandas leisti sporto klube. Mūsų organizmas sugeba formuoti raumenų ląsteles, netgi gaudamas gana nedidelį fizinį krūvį.

• Ką daryti, kad neužkalkėtum? Kas antrą vyresnį nei 60 metų žmogų kamuoja aukštas kraujospūdis. Jis ne tik pablogina savijautą, bet ir pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles. Ant jų atsiranda nuosėdų – tai aterosklerozės pradžia. Kad kraujagyslės liktų elastingos, kraujospūdį reikia stebėti ir nuosekliai reguliuoti. Aukščiausia riba – 135/80! Rūkymas, didelis cholesterolio kiekis ir stresas labai prisideda prie didelio kraujospūdžio.

• Senyn reiškia lėtyn? Senatvėje koordinacija tikrai ne tokia kaip profesionalaus futbolininko. Tačiau norint, kad judesiai išliktų “minkšti”, pakanka poros išties lengvų koordinaciją gerinančių pratimų: eiti tiesiai, sąmoningai išlenkti keliamas pėdas (jų nevilkti!), spyruokliuojant pritūpti ir porą kartų pasukioti liemenį.

Raumenis galima treniruoti. O smegenis?

"Veido" archyvas

Brandoje ypač tinka veikla, kurioje dalyvauja smegenys

Mūsų smegenys rytoj nebebus tokios kaip šiandien, nes smegenų ląstelės kasdien kinta. Deja, senatvėje dauguma žmonių turi mažiau smegenų ląstelių, tačiau šį praradimą galima kompensuoti naujomis jungtimis tarp turimų neuronų. Vadinasi, užmaršumas tikrai nėra neišvengiamas senatvės palydovas!

Mūsų atmintis nuolat kinta. Mokantis ko nors nauja ar mąstant, kaip dalykai susiję, atsiranda naujos neuronų jungtys. Kuo daugiau tokių sąsajų tarp smegenų ląstelių atsiranda jaunystėje, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų smegenų veikla nekels rūpesčių ir senatvėje. Būti guvaus proto reiškia išlaikyti jau esamus neuronų ryšius ir kuo daugiau papildomų sąsajų tarp smegenų ląstelių.

Atminties treniruotė

• Kasdien rašyti dienoraštį – labai paprastas ir sėkmingas metodas. Be kita ko, tai padeda geriau prisiminti žmones ir įvykius.

• Skaičiuokite mintinai – kad ir gulėdama vonioje ar skusdama daržoves.

• Kasdien išmokite ir sužinokite kažką nauja. Visai nesvarbu, kas tai bus – anglų kalbos kursai pradedantiesiems, japonų ikebana ar trumpos kasdienės pamokėlės, kaip dirbti kompiuteriu.

• Nebloga treniruotė – spręsti kryžiažodžius. Dar geriau būtų kasdien pastudijuoti enciklopedijoje po vieną juose rastą jums dar nežinomą sąvoką. Beje, smalsumas didėja besidomint (kaip apetitas – bevalgant).

Žodžiu, tinka visokia veikla, kurioje aktyviai dalyvauja smegenys!

Tegul branda atrodo tarsi aukso amžius

• Atlikdama kasdienį makiažą pasirinkite vieną veido detalę ir ją rūpestingai pabrėžkite. Dažniausiai tai būna akys arba lūpos. Daugiau nei viena detalė atrodys kaip pigus maskaradas.

• Pakoreguokite apšvietimą vonios kambaryje. Žiūrėti į veidrodį turėti būti malonu – tik taip sau patiksite. Čia padės minkšta išsklaidyta šviesa. Idealiausias variantas: po lemputę veidrodžio kairėje ir dešinėje, maždaug 50 cm virš akių. Gera nuotaika, kurią dovanoja malonus vaizdas veidrodyje, veiksmingesnė už dešimtis veido kaukių.

• Net jei labai skubate, vis tiek reikėtų išsitrinkti galvą. Niekas taip nepakelia nuotaikos, kaip laisvai plevenantys ir žvilgantys plaukai.

• Nuvalykite veido odą, kad ir kokia pavargusi būtumėte vakare. Kuo mažiau ant jos svetimkūnių, tuo geriau atsigaus ląstelės per naktį. Be to, kad ląstelės greičiau atsinaujintų, pasitepkite jūsų odai tinkamu veido priežiūros kremu.

• Pripraskite prie kontrastinio dušo – tai ypač stimuliuoja imuninę sistemą.

Kaip maitiniesi – taip ir jautiesi

Deja, netinkama mityba šaknis įleidžia dar jaunystėje. Vienoje studijoje septynerių–dvylikos metų vaikams buvo pasiūlyti du indeliai jogurto. Viename buvo pramoninis jogurtas su sintetiniu žemuogių kvapu, cukraus pakaitalu ir dažikliais, o kitame – natūralus, su tikromis žemuogėmis. Beveik visi eksperimento dalyviai pasirinko pramoninį jogurtą, aiškindami, kad jo skonis neva tikresnis, gaivesnis, natūralesnis.  Kodėl? Todėl, kad skonio receptoriai jau nuo mažų dienų buvo pripratę prie dirbtinių produktų. Žinoma, yra ir visaverčių gatavų maisto produktų, tačiau dauguma jų, deja, – skrandį užpildantis niekalas, kuriame mažai vitaminų, vertingų ir balastinių medžiagų.

Kuo švieži produktai geriau už perdirbtus? Juos vartodamos galime reguliariai “iškuopti” organizmo ląsteles – visų pirma reikėtų rinktis šviežias daržoves, salotas, vaisius, geros kokybės augalinį aliejų ir riešutus. Šiuose produktuose esančios medžiagos padeda atsikratyti kenksmingų medžiagų apykaitos atliekų bei užkerta kelią ankstyvam ląstelių senėjimui ir nykimui.

Mityba ir imuninė sistema. Netinkama mityba, ypač esant vyresnio amžiaus, reiškia, jog imuninei sistemai trūksta svarbių medžiagų, reikalingų tam, kad organizmo “policija” išliktų budri ir pasirengusi veikti. Ir vėl pirmiausia reikia vitaminų ir vadinamųjų augalinių medžiagų, esančių šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Be vitaminų C ir E, senstančiam organizmui dar būtinai reikia A, B6, B12 bei seleno, cinko ir nesočiųjų riebalų rūgčių. Nereikia pamiršti, kad natūraliuose produktuose esančius vitaminus organizmas pasisavina kur kas geriau nei pirktus vaistinėje.

Ar Viduržemio jūros virtuvė padeda išsaugoti jaunatviškumą? Tūkstantmečių tradicijos byloja, kad tai, ką teikia jūra, daržas ir alyvuogių giraitės, iš tiesų itin palankiai veikia sveikatą ir savijautą. Svarbu ne produktų kilmė, o principas.

• Kasdien: duona, makaronai arba ryžiai, prie jų būtinai šviežios daržovės ir vaisiai, jogurtas, pienas ar sūris.

• Keliskart per savaitę: žuvis ar paukštiena.

• Ne daugiau kaip kartą per savaitę: vadinamoji tamsi mėsa – jautiena, kiauliena, ėriena ar žvėriena.

• Tik retsykiais: dešra ir kumpis. Nedaug kiaušinių, saldumynų, minimaliai sviesto ir grietinės, užtat geros kokybės aliejaus galima negailėti.

• Taurėje vyno esančios augalinės medžiagos irgi padės išsaugoti jaunatviškumą.