"Veido" archyvas

Rusijos ir JAV prezidentai Vašingtone atrodė kaip seni bičiuliai

Rusijos ir JAV prezidentai dar sykį spaudžią žalią santykių atkūrimo mygtuką ir aiškina, kad dabar dvišaliai santykiai jau tikrai pagerės, o šaltasis karas liks tik niūriuose prisiminimuose.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo apsilankymas Baltuosiuose rūmuose praėjusią savaitę tapo vienu labiausiai aptarinėjamų įvykių geopolitinėje erdvėje. Jo susitikimas su JAV vadovu Baracku Obama buvo toks šiltas ir draugiškas, kad politologai ėmė svarstyti, jog nuo ilgai trunkančių kalbų apie santykių “perkrovimo” mygtuką pagaliau pereinama prie realių darbų.

Ir kalbama čia ne apie bulvarinės žiniasklaidos plačiai nušviestą dviejų prezidentų vakarienę greitojo maisto restorane, kuriame mėsainiais smaguriavo ne tik B.Obama, bet ir sveikuoliškumo principus pamynęs D.Medvedevas.
Šio susitikimo esmė – net ir ne tai, kad Rusijos bei JAV prezidentai pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo važinėjosi vienu limuzinu. Kur kas svarbiau – daugybė susitarimų, kuriems anksčiau pritrūkdavo tai laiko, tai noro, tai palankių aplinkybių.

Ko vertas vien B.Obamos išreikštas pritarimas, kad Rusija kuo greičiau prisijungtų prie Pasaulio prekybos organizacijos. Juk Rusija į šią organizaciją veržiasi jau seniai, tik amerikiečiai vis prilaikydavo vadžias: Rusija iš tiesų neatitikdavo kai kurių stojimui būtinų techninių reikalavimų, į kuriuos JAV niekada nesutiko pažiūrėti pro pirštus.
O Rusija irgi labai nesistengė: nepataikavo, o į bet kokį “ne” atsakydavo tuo pačiu. Pavyzdžiui, prieš pusmetį, išgirdusi dar vieną “palaukite”, kerštaudama nusprendė nebeįsileisti amerikietiškos vištienos.

Visai kas kita – praėjęs savaitgalis, kai D.Medvedevas pareiškė panaikinsiąs tokius importo apribojimus, o B.Obama ištarė stebuklingus žodžius, esą Rusija yra tiesiog sukurta priklausyti PPO.

Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, B.Obama ir D.Medvedevas rankas vienas kitam spaudė net devynis kartus: tiek susitarimų buvo priimta per kelias valandas Ovaliniame kabinete trukusias derybas.

Pavyzdžiui, sutarta dėl bendros humanitarinės pagalbos nuo riaušių nukentėjusiai Kirgizijai – sunku prisiminti kitą tokį atvejį, kad šios dvi šalys bendromis jėgomis gelbėtų trečią.

Be to, Rusija bei JAV palankiai įvertino ir galimybę rasti būdų, kaip palengvinti abiejų šalių piliečių judėjimą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės įstatymus ir normatyvinius aktus. Galbūt tai ir nebus bevizis režimas, tačiau bent jau supaprastintos tvarkos po šio susitikimo anksčiau ar vėliau galima tikėtis.

B.Obama bei D.Medvedevas sukirto rankomis ir dėl sankcijų Iranui – nors maždaug net 82 proc. Rusijos gyventojų nepritaria tokiam savo šalies vadovo sprendimui, vis dėlto po ilgo muistymosi Rusija pagaliau nusprendė pritarti, jog Iraną būtina pamokyti už urano sodrinimą. O juk dar prieš porą metų manyta, kad Rusija niekada neprisidės prie kitų Saugumo Tarybos narių, – ji kaip įmanydama mėgino įtikinti Vakarų šalis, jog naujos sankcijos Iranui neduos rezultatų.

Negana to, galingųjų šalių lyderiai sutarė net dėl Kinijos: nors į detales jie nesileido, tačiau nusprendė, kad tiek Rusija, tiek JAV spaus Kiniją vykdyti griežtesnę monetarinę politiką.

Galiausiai prezidentai rado bendrą kalbą ir kitais klausimais, pradedant strategija Afganistane, baigiant kova su terorizmu, dar kartą patvirtintu branduolinės ginkluotės mažinimu ir net slaptųjų tarnybų bendradarbiavimu.
Trumpai tariant, Rusijos ir JAV vadovai akis į akį kalbėjosi temomis, kurių buvo vengiama daugelį metų, gal net dešimtmečių, o vėliau paaiškino, esą čia nėra nieko keisto, nes nuo šiol santykiai pasikeitė ir ilgainiui tik gerės.

Užmirštos temos

Toks staigus santykių atšilimas aiškinamas įvairiai. Juk dar neseniai JAV ir Rusija tik piktai šnairavo viena į kitą, nešykštėdamos viena kitai nei spaudimo, nei kritikos, nei grasinimų.

Prisiminkime, kiek aistrų sukėlė 2008-aisiais vykęs Gruzijos karas, kai Rusija kaltino JAV Gruzijos apginklavimu, o ši Rusiją laikė neabejotina provokatore ir karo kaltininke. Arba kaip Rusiją siutino JAV planai įrengti priešraketinį skydą Lenkijoje.

Dabar staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis: nesutarimai išsisklaidė, o bendri interesai atrodo daug svarbesni nei menki prieštaravimai. Beje, tarp šių “smulkmenų” – toji pati Gruzija, kuri dar taip neseniai buvo svarbiausias dvišalių ginčų šaltinis, žmogaus teisių padėtis Rusijoje ar JAV planai Europoje įrengti priešraketinį skydą. Vašingtone D.Medvedevas ir B.Obama šias temas, regis, sąmoningai pamiršo, nors ir skirtingais sumetimais.

D.Medvedevui santykius su JAV ir apskritai Vakarais parūpo nušlifuoti pirmiausia dėl finansinių interesų. Iškalbingas faktas: prieš D.Medvedevo ir B.Obamos susitikimą abu vadovus supte apsupo Rusijos ir Vakarų verslo kompanijų vadovai: jie nedviprasmiškai ragino abu lyderius kaip į atgyveną numoti ranka į ideologinius nesutarimus ir susikoncentruoti ties konstruktyviais sprendimais, nukreiptais į ateitį.

Tai ypač aktualu Maskvai, kuriai kaip oras būtinos užsienio investicijos. Rusijos ekonominės plėtros ministerijos duomenimis, vien sovietinei infrastruktūrai atkurti šiuo metu stinga maždaug trilijono JAV dolerių – sumos, kurios nė su žiburiu nerasi Rusijos biudžete. Vadinasi, būtina pritraukti užsienio kapitalo, o to nepadarysi nepataisęs savo įvaizdžio ir neparodęs draugiškumo.

Toks scenarijus puikiai pavyko bendraujant su Prancūzija: po skandalingojo “Mistral” sandorio Prancūzija tapo viena geriausių Rusijos bičiulių, o abiejų šalių kompanijos pastaruoju metu pasirašė mažiausiai 25 stambius kontraktus, vertus 6,1 mlrd. JAV dolerių.

Tokiais kontraktais ne ką mažiau suinteresuoti ir amerikiečiai. Juk Rusija yra aštunta pagal dydį pasaulio ekonomika, tačiau užima vos 25-tą vietą tarp JAV prekybos partnerių.

Negalima užmiršti ir to, kad amerikiečiams ypač rūpi Rusijos ketinimai atidaryti aukštųjų technologijų centrą, tad D.Medvedevas net savo vizitą JAV pradėjo nuo apsilankymo Silicio slėnyje – JAV informacinių technologijų ir inovacijų lopšyje, kurio kopiją jis norėtų netrukus išvysti ir Rusijoje.

Be to, Rusijos prezidentas su didžiuliu noru ir net entuziazmu lankėsi kompanijų “Apple”, “Google”, “Twitter” ir “Cisco” įmonėse, o JAV prezidentas pasinaudojo proga paskelbti, kad Rusija iš JAV pirks 50 “Boeing” lėktuvų, kurių bendra vertė siekia apie 4 mlrd. dolerių, ir kad šis sandoris leis sukurti Amerikoje apie 44 tūkst. naujų darbo vietų.

Didesnis stabilumas

Beje, toks Rusijos ir JAV santykių atšilimas, kuris jau vadinamas šaltojo karo pabaiga ir naujos santykių eros pradžia, naudingas ne tik dvišaliams santykiams. Kaip teigia pats B.Obama, visas pasaulis jaučiasi saugesnis tuomet, kai JAV ir Rusija nesipyksta.

Juo labiau kad lyg ir nebėra blaškymosi vertinant Rusiją. Juk iki šiol ji vadinta tai posovietine bičiule, tai žmogaus teises pažeidinėjančiu ir karus provokuojančiu priešu. Dabar tokio vertinimo atsisakyta: Rusija esą yra tiesiog naudinga ir perspektyvi partnerė, su kuria nėra jokio reikalo pyktis, kurios nereikia mėginti perauklėti ir mokyti – svarbiausia palaikyti stabilius ir konstruktyvius santykius.

Analitikų pastebėjimais, prieš 17 mėnesių, kai B.Obama tapo JAV prezidentu, niekas negalėjo net įsivaizduoti, kad santykiai su Rusija taip kardinaliai pasikeis. “Vien tai, kad susitikimai nuo šiol bus orientuoti nebe į senų problemų gvildenimą, kaip paprastai vyksta šaltojo karo laikotarpiu, o į naujus sprendimus, yra labai gera žinia pasauliui”, – pabrėžia Amerikos progreso centro analitikas Samas Charapas.

Viliamasi, kad JAV bei Rusijai radus bendrą kalbą pagerės ir šių valstybių įvaizdis pasaulio akyse, o tai vėlgi prisidės prie didesnio stabilumo. Juk dabar tiek JAV, tiek Rusiją daugiau nei trečdalis viso pasaulio gyventojų vertina neigiamai.