JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį Prahoje pasirašė svarbią sutartį dėl abiejų šalių branduolinių arsenalų sumažinimo.

Maskva ir Vašingtonas šią sutartį suderino po daugelį mėnesių trukusių įtemptų derybų, kurios strigo dėl įvairių nesutarimų, ypač dėl JAV priešraketinės gynybos planų, kuriems priešinasi Rusija.

Jeigu tą dokumentą, kurį abu prezidentai pasirašė Prahos pilies puošnioje renesansinėje Ispaniškojoje salėje, ratifikuos JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma, naujoji sutartis pakeis 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praeitą gruodį.

Naujojoje START numatoma, kad abi buvusios Šaltojo karo priešininkės galės turėti ne daugiau nei 1 550 naudojimui paruoštų branduolinių kovinių galvučių – apie 30 proc. mažiau, nei buvo nustatyta per paskutinį susitarimą, priimtą 2002 metais.

Joje taip pat numatyti tokias galvutes galinčių nešti tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus apribojimai.

Netgi šio sumažinto branduolinių ginklų kiekio pakaktų, kad abi šalys po kelis kartus sunaikintų vieną kitą. Tačiau naujoji sutartis pasauliui turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija ir Jungtinės Valstijos, kurioms priklauso daugiau nei 90 proc. pasaulyje pagamintų branduolinių ginklų, nusiginklavimą vertina rimtai.

“Ši diena – svarbi gairė branduoliniam saugumui ir (branduolinių ginklų) neplatinimui, taip pat JAV ir Rusijos santykiams”, – sakė B.Obama.

Pasak jo, naujoji sutartis tėra “vienas žingsnis ilgoje kelionėje… Ši sutartis atvers erdvę tolesniems mažinimams”.

D.Medvedevas taip pat gyrė šios sutarties pasirašymą, vadindamas jį istoriniu įvykiu, kuris atvers naują skyrių abiejų šalių bendradarbiavime.

Puošnioje Prahos pilies salėje atėjo ilgai laukta akimirka: abu prezidentai paėmė savo rašiklius, pažvelgė vienas į kitą, nusišypsojo ir pasirašė kelis dokumentus, o padėjėjai juos sukeitė, kad pasirašytų abi šalys. Kai tai buvo atlikta, lyderiai akimirką atrodė sutrikę. D.Medvedevas plačiai nusišypsojo ir gūžtelėjo pečiais; tada abu atsistojo ir paspaudė vienas kitam rankas.

Po asmeninių derybų B.Medvedevas ir B.Obama sėdėjo vienas šalia kito, pasirašydami sutartį. Šis veiksmas taip pat tapo svarbiu žingsniu jiems stengiantis “perkrauti” abiejų šalių santykius, kurie dažnai būdavo įtempti.

B.Obama sakė, kad abi šalys, kurių arsenaluose saugoma daugiau nei 95 proc. pasaulyje esančių branduolinių ginklų, turi pademonstruoti “atsakingą pasaulinę lyderystę”.

D.Medvedevas pareiškė, kad naujoji sutartis “leidžia mums pakelti Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį”, taip pat pabrėžė, jog derybos dėl šio dokumento “nebuvo paprastos”.

B.Obama lygiai prieš metus Čekijos sostinėje pasakė svarbią kalbą, kurioje sakė, kad Jungtinės Valstijose yra pasiryžusios siekti įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų.

Ketvirtadienį jis vėl patvirtino prieš metus išsakytas mintis, kad visiškas branduolinis nusiginklavimas “yra ilgalaikis uždavinys, kuris gali būti nepasiektas per mano gyvenimą”.

B.Obama šią savaitę paviešino naują JAV poziciją dėl branduolinio ginklo panaudojimo, skelbiančią, jog Vašingtonas nesurengs atominės atakos prieš branduolinių ginklų turinčią šalį. Tačiau prezidentas pabrėžė, kad ši nuostata negali būti taikoma Iranui arba Šiaurės Korėjai.

JAV lyderis vadovaus kitą savaitę Vašingtone vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriame bus tariamasis dėl branduolinio saugumo. Gegužę Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke vyks konferencija dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (Non-Proliferation Treaty, NPT).

B.Obama dar kartą perspėjo Iraną dėl jo branduolinės veiklos, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai “netoleruos veiksmų, kurie pažeidžia NPT”.