JAV prezidento B.Obamos ambicijos „perkrauti“ santykius su Rusija patyrė fiasko Kremliui priėmus sprendimą suteikti prieglobstį „informatoriui“ E.Snowdenui.

Rusijos ir JAV santykiuose įskelta nauja žiežirba – pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos dėl politinių priežasčių atšauktas ilgai planuotas dvišalis prezidentų Baracko Obamos ir Vladimiro Putino susitikimas. Pagrindine tokio sprendimo priežastimi tapo ne nesutarimai dėl Sirijos ar Irano, bet dar prieš keletą mėnesių niekam nežinomas JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas, paskelbęs skandalingą informaciją apie JAV vykdomo internetinio ir telefoninio šnipinėjimo mastą.
JAV teisėsaugos institucijų apkaltintas šnipinėjimu ir slaptos informacijos nutekinimu, E.Snowdenas pabėgo iš šalies ir galiausiai atsidūrė Rusijoje, kur, praleidęs daugiau nei mėnesį Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje, gavo laikiną vienų metų prieglobstį šioje šalyje. Būtent šis sprendimas, priimtas nepaisant primygtinių amerikiečių raginimų leisti jam stoti prieš teismą, supykdė JAV valdžią.
Istorija iki šiol vertinama itin prieštaringai, ir tai matyti iš nuomonių apklausų: 23 proc. amerikiečių įvardija E.Snowdeno veiksmus kaip išdavikiškus, bet net 31 proc., priešingai, laiko jį patriotu bei kovotoju dėl konstitucinių laisvių. Daugiausiai respondentų, beveik pusė, į klausimą vienareikšmiškai atsakyti negali. „Nesu nei išdavikas, nei didvyris. Tik paprastas amerikietis“, – tvirtina pats E.Snowdenas.
Kokią įtaką turės atskleista informacija, spėlioti sudėtinga, bet jau akivaizdu, kad ši istorija sukėlė diskusijas apie asmeninės erdvės apsaugą ir galimo valstybės kišimosi į ją ribas.
Tačiau jau dabar galima konstatuoti, kad E.Snowdenas, pramintas „informatoriumi“, simboliškai palaidojo ambicingą B.Obamos santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką.

Bandymai susikalbėti

Nors JAV užsienio politikos prioritetai pastaraisiais metais iš Europos buvo perkelti į sparčiai augantį Azijos regioną, Rusija išliko svarbia šalimi sprendžiant strateginės reikšmės klausimus. Suprasdamas tai B.Obama inicijavo „perkrovimo“ politiką, kuria siekta pagerinti tarpvalstybinius santykius, pašlijusius po karo Irake ir kliudžiusius priimti pragmatiškus politinius sprendimus.
„Paprastas faktas – „perkrovimas“ davė naudos JAV nacionaliniam saugumui ir paprastiems žmonėms, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney. – Vienas svarbiausių laimėjimų – užtikrintas tranzitas per Rusijos teritoriją Afganistane kariaujantiems daliniams. Be to, su Rusija efektyviau bendradarbiaujama sprendžiant Irano klausimą, taip pat pasirašyta nauja strateginių ginklų mažinimo sutartis (START).“
Siekdamas santykių stabilumo Vašingtonas buvo pasirengęs nepersistengti su kritika dėl nesutarimų priešraketinės gynybos srityje, nuolatos besikartojančių žmogaus teisių pažeidimų, opozicijos suvaržymų ar karo Sirijoje, kuriame JAV ir Rusija remia priešingas stovyklas. Pasak „Carnegie“ instituto eksperto Matthew Rojansky, tokios politikos esmė – išvengti situacijos, kai, nevykstant dialogui ir nesant krizių sprendimo mechanizmo, vieną provokaciją keičia kita. Tad suartėjimas vyksta ne dėl vienos ar kitos pusės nuolaidų, o siekiant sukurti JAV nacionalinius interesus atitinkančią bendradarbiavimo strategiją. Tačiau tokia pozicija turėjo savo kainą.
„Jie kalbėjo apie pagarbą vienas kitam, šalių interesams ir lygybę – tai labai priminė sovietmetį. Tiesą sakant, nelabai suprantu, kokią pagarbą turėtume jausti V.Putinui žinodami, kaip jis elgiasi su savo žmonėmis. Todėl stebiuosi tokia JAV prezidento laikysena“, – šių metų birželį vykusį pastarąjį prezidentų susitikimą komentavo žmogaus teises ginančios „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.